Elektronika.lt
 2025 m. spalio 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 17 d. 08:25
Studentai vos per dvi paras sukūrė idėją, galinčią tapti startuoliu: „Tai – tik pradžia“
Spalio 16 d. 20:20
Ši maža lemputė gali reikšti didelį gedimą: mechanikai įspėja, kad ignoravimas gali kainuoti tūkstančius
Spalio 16 d. 17:26
KTU mokslininkų proveržis: šimtus valandų veikiantys naujos kartos saulės elementai artėja prie komercinio pritaikymo
Spalio 16 d. 14:38
Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas
Spalio 16 d. 11:16
Dirbtinio intelekto žinios darbo rinkoje tampa naująja anglų kalba (2)
Spalio 16 d. 08:28
Dirbtinis intelektas keičia darbo rinką: kokių įgūdžių prireiks jaunajai kartai 2030 metais?
Spalio 15 d. 20:35
Ar „TikTok“ seka jus labiau nei manėte? Naujausi tyrimai atskleidžia sparčiai augančias nematomas rizikas
Spalio 15 d. 17:20
3 naujos kartos siurbliai-robotai: kurį pasirinkti?
Spalio 15 d. 14:03
Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
Spalio 15 d. 11:22
Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Palygino mokslo daktarų atlyginimus: moterys uždirba ketvirtadaliu mažiau nei vyrai

Publikuota: 2019-05-08 13:34
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Doktorantūros studijas baigę vyrai uždirba vidutiniškai 25 proc. (arba 417 Eur prieš mokesčius) daugiau negu tokį pat išsilavinimą įgijusios moterys. Toks skirtumas yra didesnis nei šalies ūkyje, kur vyrų darbo užmokestis vidutiniškai 14 proc. didesnis nei moterų. 2018 m. liepos mėn. mokslo ar meno doktorantūros absolventų vyrų pajamų vidurkis buvo 2076 Eur, moterų – 1659 Eur. Tokius rezultatus atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kurio metu nagrinėtas absolventų, doktorantūros studijas baigusių 2012–2017 m. laikotarpiu, užimtumas ir pajamos.

„Moterys sudaro beveik 60 proc. doktorantūros studijų absolventų. Pagal moterų, įgyjančių daktaro laipsnį, dalį esame ketvirti Europoje. Visgi moterų ir vyrų, baigusių trečios pakopos studijas, pajamų skirtumai yra pastebimai didesni negu bendras šalyje dirbančių moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Tokį skirtumą iš dalies galima aiškinti tuo, kad moterys dažniau stoja ir baigia humanitarinius mokslus ir menus – sritis, kuriose darbo užmokesčio vidurkiai buvo mažiausi. Visgi net tokiose srityse, kaip biomedicina, kur darbo užmokesčio vidurkis beveik du kartus viršija šalies vidurkį, moterų pajamos atsilieka nuo vyrų apie 20 proc.“, – apibendrina MOSTA direktorius Giedrius Viliūnas.

Moterų pajamų vidurkis buvo mažesnis nei vyrų visose amžiaus grupėse ir tarp visų mokslo sričių absolventų. Didžiausi pajamų skirtumai matomi nagrinėjant asmenų iki 31 metų amžiaus atlyginimus. Šioje amžiaus grupėje daktaro laipsnį įgiję vyrai gauna apie 40 proc. didesnes pajamas nei moterys. Kitose amžiaus grupėse atotrūkis mažėja. Tarp vyresnių nei 50 m. mokslo daktarų atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų siekia 8 proc.

Palygino mokslo daktarų atlyginimus: moterys uždirba ketvirtadaliu mažiau nei vyrai

Vertinant skirtingas mokslo sritis, didžiausi vyrų ir moterų pajamų skirtumai pastebimi tarp žemės ūkio, technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų absolventų (atitinkamai 728 Eur, 706 Eur, 466 Eur ir 444 Eur). Mažiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas – tarp menų, humanitarinių ir socialinių mokslų doktorantūros absolventų (atitinkamai 151 Eur, 220 Eur ir 237 Eur).

Akademinėje sferoje skirtumai mažesni

2012–2017 m. laikotarpiu mokslo arba meno daktaro laipsnį Lietuvoje įgijo 2311 asmenų. Šiek tiek mažiau nei 60 proc. iš jų turėjo bent vieną darbo sutartį mokslo ir studijų institucijoje. Akademinį darbą dirbantys vyrai uždirbo vidutiniškai 19 proc. (350 Eur) daugiau negu moterys. Vidutinės 2012–2017 m. mokslo daktaro laipsnį įgijusių ir akademijoje dirbančių vyrų pajamos siekė 2152 Eur, moterų – 1802 Eur.

„Mokslo ir studijų institucijose tas pačias pareigas einančių vyrų ir moterų atlyginimas negali skirtis, kadangi yra reglamentuojamas. Tai galėtų būti viena iš priežasčių, dėl ko akademijoje pastebimas mažesnis atlyginimų atotrūkis negu darbo rinkoje“, – sako G. Viliūnas.

Tyrimo ataskaitoje yra išskiriamos kelios prielaidos, galinčios lemti atotrūkio tarp vyrų ir moterų pajamų atsiradimą. Pastebima, kad didesnė dalis moterų užima žemesnės kvalifikacijos pareigybes nei vyrai. Moterys dažniau dirba asistentės, lektorės, jaunesniosios mokslo darbuotojos pareigybėse, o vyrai dažniau užima docento, mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Kita atotrūkio priežastis galėtų būti ta, kad vyrai dirba didesne etato dalimi. Visgi analizėje nurodoma, kad pajamas ne visuomet galima sieti su užimamo etato dydžiu. Pavyzdžiui, technologijos mokslų srities absolventės akademijoje dirba didesniu etatu, tačiau uždirba mažiau. Panaši situacija pastebima ir mokslinių tyrimų institutuose.

Palygino mokslo daktarų atlyginimus: moterys uždirba ketvirtadaliu mažiau nei vyrai

MOSTA atlikta analizė rodo, jog akademijoje dirbantys vyrai didesnes nei moterys pajamas gauna iki 41 m. amžiaus. Vėliau moterų vidutinės pajamos viršija vyrų. Viena iš galimų to priežasčių yra ta, kad amžiaus grupėje nuo 41 m. vyrai dirba mažesne etato dalimi nei jaunesnio amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, amžiaus grupėje iki 31 m. vyrų vidutinis užimamo etato dydis yra 1,11, o 41–50 m. amžiaus grupėje – 0,68. Tuo metu moterys visose amžiaus grupėse akademijoje dirba vidutiniškai 0,7–0,8 etatu.

Vidutinis vyrų atlyginimas viršija moterų, dirbančių universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose, o kolegijose moterys uždirba daugiau nei vyrai. Universitetuose dirbančios mokslų daktarės, doktorantūros studijas baigusios 2012–2017 m., vidutiniškai uždirba 1736 Eur, vyrai – 2070 Eur. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių moterų pajamų vidurkis siekia 1850 Eur, vyrų – 1976 Eur. Kolegijose karjeros siekiančios mokslų daktarės uždirba 1183 Eur, vyrai – 974 Eur.

„Siekiant identifikuoti priežastis, lemiančias moterų ir vyrų pajamų atotrūkį, būtų tikslinga įvertinti motinystės ir vaiko priežiūros atostogų įtaką darbo užmokesčiui. Toks vertinimas leistų ieškoti būdų, kaip pasitelkdami socialinius instrumentus galėtume mažinti vyrų ir moterų pajamų atotrūkį“, – nurodo G. Viliūnas.

Apie tyrimą

Mokslo daktarų karjeros tyrime analizuojama 2311 trečios pakopos absolventų, mokslo (meno) daktaro laipsnį įgijusių Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2012–2017 m., duomenys. Tyrimo metu nagrinėtos doktorantūros absolventų pajamos ir užimtumas 2017 m. spalio, 2018 m. sausio, balandžio, liepos ir spalio mėn. Absolventų pajamos apima pareigybinį darbo užmokestį, pajamas gaunamas iš projektinės bei individualios veiklos, premijas, įvairias išmokas bei pajamas, gautas iš investicinės veiklos. Tyrime naudoti Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS), Lietuvos statistikos departamento ir Eurostat duomenys.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Energetikos sektoriaus perversmas: mokslininkai atrado ateities sprendimą

Įsivaizduokite langus, kurie ne tik praleidžia šviesą į patalpą, bet ir patys gamina elektrą, o pažeisti gali patys atsinaujinti. Toks scenarijus jau tampa vis realesnis, Kinijos Nankai universiteto mokslininkai sukūrė fluorescencinį stiklą, kuris gali sukelti tikrą revoliuciją saulės energijos panaudojime.

Mokslininkai iš žmogaus ląstelių augina „mini smegenis“, kad sukurtų gyvus asmeninius kompiuterius

Mokslininkai iš Šveicarijos, Jungtinių Valstijų ir Australijos dirba kurdami kompiuterius iš gyvų žmogaus ląstelių. Jie jau pasiekė tam tikrų rezultatų vadinamųjų biokompiuterių srityje ir surinko asmeninio kompiuterio prototipą iš kamieninių ląstelių, gautų iš žmogaus odos ląstelių.

Saulės aktyvumas kelia nerimą: NASA skambina pavojaus varpais, tai gali turėti katastrofinių padarinių (1)

Iki 2019 metų manyta, kad naujas ciklas bus ramus, tačiau Saulės ciklas 25 pasirodė daug aktyvesnis. Tai parodė, kad Saulės elgesys gali pasikeisti netikėtai ir neatitikti oficialių prognozių. Ypač stebina tai, kad Saulės aktyvumo požymiai auga nuosekliai nuo 2008 metų.

2025 m. spalis
2025-10-16 07:21
Lietuvoje prasideda pirmoji Tarptautinė mokslo savaitė „(re) SEARCH 2025“
2025-10-14 15:15
Mokslininkai netiki savo akimis: DI per kelias valandas padarė tai, kas žmonijai buvo neįmanoma šimtmetį
2025-10-13 09:44
Jūsų išmanusis telefonas slepia tikrą lobį: nauja technologija paverčia elektronikos atliekas auksu
2025-10-12 13:36
Šaldymo plėvelė, pakeisianti kondicionierių veikimą, mokslininkai su „Samsung“ pristatė išskirtinį sprendimą
2025-10-10 06:25
Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu
2025-10-07 13:44
Tamsiosios energijos įtaka kosminėms struktūroms
2025-10-07 09:24
Atradimas Japonijoje perrašo 145 metus galiojusias mokslo tiesas
2025-10-07 07:34
Veneros debesyse gausu vandens
2025-10-06 09:47
Karštesnė už Venerą, bet vis dar nepalūžta: ši visiškai nauja medžiaga keičia žaidimo taisykles
2025-10-05 15:53
Pamirškite apie ličio baterijas: mokslininkai sukūrė saugesnę alternatyvą su super greitu įkrovimu
2025-10-04 15:20
Kinijos mokslininkai pristatė radarą, galintį numatyti priešo veiksmus
2025-10-01 13:36
Egzomėnulių paieška astrometrijos metodu
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama