2017 m. rudenį Baltuosius Rūmus pasiekė bauginanti atmintinė. Šioje buvo juodu ant balto parašyta, kad mūsų planetos link skrieja visą naikinantis asteroidas.
Tiesa, NASA mokslininkų siųstą žinutę raudonomis raidėmis puošė užrašas „pratybos“, rašo Space.com. Pasaulio pabaigos žmonėms dar teks palaukti, o atmintinė JAV vadovus pasiekė norint geriau pasiruošti didžiausiai įmanomai tragedijai.
Asteroido smūgio simuliacija © Youtube.com
Nors susidūrimo pavojaus nebuvo, duomenis mokslininkai grindė tikro, netoliese skriejančio, asteroido trajektorija. Prieš kelias savaites pasirodžiusi pratybų analizė rodo ką galėtume ir turėtume daryti kitaip, kad būtų sudarytos geriausios sąlygos užkirsti kosmoso akmenų kelionei į mūsų planetą.
„Svarbiausia, kad tai buvo pirmas kartas, kuomet bandėme visų valdžios struktūrų reakciją į potencialią grėsmė, įskaitant ir Baltuosius Rūmus“, – Space.com žurnalistams sakė planetos apsaugos ekspertas Arizonos universitete Vishnu Reddy‘is.
Atlikti bandymus mokslininkai nusprendė 2017 m. pradžioje – tuomet prasidėjo tinkamo kandidato paieškos. Nutarta simuliuoti situaciją, kuomet į Žemę rėžiasi 2012 m. aptiktas asteroidas ne itin grakščiu pavadinimu 2012 TC4. Vos jį pastebėję mokslininkai apskaičiavo, kad greta mūsų planetos dangaus kūnas skries 2017 m. spalį.
„Žinojome, kad asteroidas nekelia grėsmės, tačiau tai buvo tinkamiausias kandidatas dėl orbitos ir netolimo praskriejimo datos. Tiesa, jį aptikus buvo aišku, kad asteroido orbita kiek nestabili, todėl nors ir žinojome, kad jis kažkur netoliese, turėjome tiksliai nustatyti kur jis yra. Vis dėlto, nuo paskutinio stebėjimo buvo praėję bemaž penki metai“, – prisiminė NASA planetos apsaugos programos mokslininkas Michaelas Kelley‘is.
Dangaus stebėsena – esminė gynybos grandis. Kosminė erdvė tokia didelė, kad joje surasti asteroidą galima prilyginti pastangoms Mėnulio paviršiuje rasti krepšinio kamuolį. Todėl kaskart atnaujinę 2012 TC4 duomenis mokslininkai, juos perduodavo valdžios institucijų atstovams. Panašiai padėtis turėtų klostytis ir gresiant tikram pavojui.
„Norint gauti teisingus duomenis, reikia atlikti labai, labai detalius stebėjimus, nes tikroji trajektorijos padėtis išryškėja tik po ilgų stebėjimu. Sustojus stebėti atskriejantį asteroidą per anksti galima padaryti milžiniškų klaidų“, – pastebėjo M. Kelley‘is.
Atlikus pratybas paaiškėjo, kiek daug smulkių detalių gali visiškai sujaukti bandymus sužinoti kur yra asteroidai. Pavyzdžiui, pirminiai stebėjimai turėjo būti atliekami naudojantis Puerto Rike esančiu radio teleskopu. Tačiau likus porai savaičių iki stebėjimų pradžios salą užklupo uraganas, suniokojęs įrenginius.
Atsarginis variantas – Havajuose. Stebėjimams buvo skirtos trys naktys, tačiau paskutinę stebėjimų dieną ant elektros tinklų užkrito medis. Dėl gedimo sustojo Havajų teleskopas nustojo veikti, todėl stebėjimų rezultatai nebuvo pilni.
„Pasirodo, kad žmonijos likimas galiausiai gali atsidurti neatsargaus medkirčio rankose“, – ironizavo V. Reddy‘is. Pasak jo nėra priežasties manyti, kad panašūs mažareikšmiai dalykai nenutiktų esant realiai grėsmei.
Žemiau pateiktame vaizdo įraše rodomi naujai atrasti asteroidai per pastaruosius 20 metų.
Paieška archyve
