Paslaptinga KIC 8462852 žvaigždė, gluminusi astronomus nuo pat jos atradimo 2015 metais, ir toliau nemeta šio įpročio.
Remiantis Carnegie Mellon universiteto tyrėjų išnagrinėtais viso dangaus stebėjimo duomenimis, ši žvaigždė keistai elgėsi ir daugiau nei prieš 10 metų – o tai reiškia, kad dabartinės teorijos keliauja į nieko nepaaiškina.
KIC 8462852, maždaug už 1 500 šviesmečių, dar vadinama Tabby žvaigžde pagal Jeilio astronomę Tabetha Boyajian, kuri pirmoji atkreipė dėmesį į neįprastą žvaigždės elgesį 2015 metais. Ji pastebėjo, kad žvaigždės šviesa labai keistai blanksta.
„Kepler“ teleskopas leidžia dienas, ieškodamas pritemstančių žvaigždžių – būtent pagal pritemimą aptinkame egzoplanetas. Kai planeta praskrieja tarp mūsų ir žvaigždės – įvyksta tranzitas, – mūsų regima žvaigždės šviesa pritemsta..
Egzoplanetų sukeliamas pritemimas yra reguliarus, periodiškas ir nestiprus. Bet KIC 8462852 pritemimas yra nereguliarus, ir jos pritemimo lygis varijuoja. Naujausias pritemimas įvyko šių metų rugsėjį, žvaigždės šviesa nublanko 3 %, bet yra užfiksuota pritemimų 22 procentais. Nėra jokios aiškios žvaigždės ryškumo fluktuacijų struktūros.
Be to, atrodė, kad KIC 8462852 blanksta dar ir pati – labai pamažu, tolygiai. Tačiau per šimtmetį surinktų duomenų analizė parodė, kad taip nėra, ir dabar Carnegie tyrėjai aptiko dar kai ką: KIC 8462852 anksčiau buvo gerokai ryškesnė.
Tyrėjai, ištyrė 11 metų duomenis iš „All Sky Automated Survey“ (ASAS) ir maždaug du metus naujesnių duomenų iš didelio tikslumo „All-Sky Automated Survey for Supernovae“ (ASAS-SN). Jie išsiaiškino, kad žvaigždė iš tiesų temo nuo 2015 metų vasario, ir dabar yra 1,5 % blankesnė, nei tada. Bet jie dar išsiaiškino, kad buvo du reikšmingo nušvitimo periodai – vienas 2007 ir kitas 2014 metais.
„Tai, kad žvaigždė kartais ne tik pritemsta, bet ir darosi ryškesnė, nedera su dauguma jos keistą elgesį aiškinančių hipotezių, – sakė tyrėjas Joshas Simonas. – Tai, kad žvaigždė kartais ne tik pritemsta, bet ir darosi ryškesnė, nedera su dauguma jos keistą elgesį aiškinančių hipotezių.“
Naujas Huan Meng iš Arizonos universiteto vadovaujamas tyrimas, publikuotas „The Astrophysical Journal“, iškėlė mintį, kad pritemimas gali vykti dėl netolygaus dulkių debesies – kadangi infraraudona šviesa pritemsta mažiau nei ultravioletinė, o bet kas didesnis už dulkes blokuotų visą šviesos spektrą tolygiai.
„Tai iš esmės atmeta ateiviškos megastruktūros teoriją, nes tai nepaaiškintų nevienodo, priklausančio nuo šviesos bangų ilgio, pritemimo, – sakė Meng. – Tad, įtariame, kad tai aplink žvaigždę maždaug 700 dienų periodu besisukantis dulkių debesis.“
Jei tai dulkės, pritemdama žvaigždė turėtų tapti raudonesnė, tad vienas iš Carnegie tyrėjų Benjaminas Shappee įsitikinęs, kad kitas žingsnis toks ir turėtų būti.
„Ši informacija padės susiaurinti keisto žvaigždės elgesio galimų paaiškinimų ratą“, – sakė jis. Simonas ir Shappe'as pateikė savo tyrimą publikavimui „AAS Journals“, o išankstinę jo versiją galite perskaityti „arXiv“ .
Paieška archyve
