JAV Jeloustouno nacionalinis parkas ir jo garsusis superugnikalnis pastaruoju metu dažnai linksniuojami žiniose, ir tai yra visiškai suprantama. Jį ne kartą drebino žemės drebėjimai, o geofiziniai žemėlapiai rodo, kad jis nuolat keičia formą. Tik nesibaiminkite: jo išsiveržimo tikimybė šiais metais yra vos viena iš 730 tūkst.
Net jei būtų užfiksuotas koks ugnikalnio suaktyvėjimas, viskas pasibaigtų lėta lavos tėkme lauk, rašo „IFLScience“. Kaip ten bebūtų, vis dar egzistuoja tikimybė, kad vieną dieną gali įvykti šio superugnikalnio superišsiveržimas, kuris nusiaubtų Jungtines Valstijas, sunaikintų didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio sektoriaus, sužlugdytų šalies ūkį ir nužudytų šimtus tūkstančių, jei ne milijonų žmonių – dauguma jų mirtų iš bado.
Štai kodėl viena komanda iš NASA sugalvojo gana drąsų planą, kaip užkirsti tam kelią. Jie siūlo gręžti ugnikalnį iki pat magmos ertmės ir ją atvėsinti. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos atliktas tyrimas, apie kurį pirmiausia paskelbė „BBC Future“, o vėliau su juo susipažino ir „IFLScience“, iš esmės patvirtino, kad superišsiveržimo grėsmė yra didesnė nei asteroido ar kometos atsitrenkimo į Žemę.
Nors prognozavimo metodai vieną dieną leis tiksliai nustatyti, kada tokie superugnikalniai išsiverš, šiuo metu geriausia, ką galime padaryti, yra ruoštis blogiausiam. NASA mokslininkai, rodos, nusprendė, kad teorinių pasiruošimų nepakanka. Su grėsme būtina kovoti tiesiogiai. Tačiau ką galima padaryti? Juk negalime tiesiog užkimšti ugnikalnio kamščiu.
Magma išsiveržia tik pakankamai išsilydžiusi. Jeigu didžioji jos dalis kieta, tuomet ji niekur greitai nekeliauja. Mokslininkų ataskaitoje nurodoma, kad superugnikalnio išsiveržimą sustabdytų magmos atvėsinimas maždaug 35 proc. Tokiu atveju vienintelis protingas sprendimas būtų gręžti iki magmos šaltinio.
Islandijos mokslininkai jau dabar atlieka gręžimus iki uolienų, kurios yra virš magmos ertmių, kad gautų švarios geoterminės energijos. Tad kodėl to paties nepadarius Jeloustone: gręžti iki magmos ir ją atvėsinti. Tiesa, hipotetinis grąžtas iš tiesų gręžtų ne iki pačios magmos, nes tokiu atveju įvyktų didžiulis išsihermetizavimas, kuris „pažadintų monstrą“.
Būtų gręžiama iki lygio, kuris yra šiek tiek virš magmos ertmės, maždaug 10 kilometrų gylyje. Tuomet magmos šildomi hidroterminiai skysčiai pasiektų Žemės paviršių. Ištekėję skysčiai iš magmos atimtų maždaug 60–70 proc. šilumos.
NASA tuomet į ertmę pumpuotų vandenį ir paspartintų vėsimo procesą. Tam, kad atsitiktinai neskiltų aplinkinės uolienos ir neįgriūtų magmos ertmės stogas, NASA siūlo gręžti po magmos ertme. Jeigu šiam planui kada nors bus pritarta, jį įgyvendinti kainuotų maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių.
Brangu? Bet kalbama apie galimybę išgelbėti visą planetą. NASA teigia, kad jų planas galiausiai atsipirks, nes ta perteklinė šiluma vis tiek turės kažkur išeiti. Tad kodėl jos nepanaudotus elektros gamybai? Ironiška, bet magmos ertmės atvėsinimas siekiant užkirsti kelią išsiveržimui, truktų tūkstančius metų, o tai reiškia, kad šį projektą pradėję įgyvendinti žmonės niekada nesužinos, ar jis pavyko.
Paieška archyve
