Elektronika.lt
 2026 m. vasario 7 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 6 d. 20:30
Atliekos virsta tikru auksu: jau panaudotas branduolinis kuras gali tapti auksiniu raktu į švarią energiją
Vasario 6 d. 17:23
Inovacija reklamos technologijų rinkoje: „Samsung“ pristato energiškai efektyvų „Color E-Paper“ ekraną
Vasario 6 d. 14:39
Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: ką reikia žinoti apie staiga išpopuliarėjusį įrankį „Moltbot“?
Vasario 6 d. 11:15
Dažniausios klaidos, kurias daro nauji „Mac“ naudotojai
Vasario 6 d. 08:27
Elektromobiliai žiemą: šaltis „suvalgo“ ne tik kilometrus – mažėja ir baterijų efektyvumas
Vasario 5 d. 20:16
Universalūs „Stäubli“ osciloskopų zondai
Vasario 5 d. 17:16
Kompaktiški, bet be įkrovimo nuvažiuoja toli: kurie elektromobiliai tai gali?
Vasario 5 d. 14:33
Dirbtinio intelekto duomenų centrams – net dangus ne riba
Vasario 5 d. 11:29
Psichologė – apie nudailintų gyvenimų stebėjimą ekrane: štai kuo tai gali baigtis
Vasario 5 d. 08:25
Kysoje atidaromas vienas didžiausių žemyninės Europos baterinių energijos kaupimo parkų „Hertz 1“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Astrofizikai: kaimyninė žvaigždė turi dvi planetas galimai tinkamas gyvybei

Publikuota: 2017-08-11 20:19
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Naujausi astrofizikų tyrimai rodo, kad apie artimiausią Saulės sistemai žvaigždę (kuri dar ir yra labai panaši į mūsų Saulę) besisukančios dvi į Žemę panašios planetos galėtų būti tinkamos gyvybei palaikyti, rašoma mokslo naujienų svetainėje „Science Alert“.

Žvaigždė, apie kurią eina kalba – tai Tau Ceti, skriejanti už 12 šviesmečių nuo mūsų, iki šiol pamėgsta daugumos mokslinės fantastikos ir kompiuterinių žaidimų kūrėjų dėl savo artumo bei ryškumo. Tačiau šiandien atrodo, kad galimybė rasti gyvybę apie šią žvaigždę besisukančiose planetose nėra tik fantazija.

Mokslininkai iš Hertfordšyro universiteto Jungtinėje Karalystėje, kuriems vadovavo egzoplanetų tyrinėtojas Fabo Fengas, pastebėjo keturias planetas netoliese Tau Ceti. Tą jie padarė analizuodami mikroskopinius žvaigždės virptelėjimus, kuriuos sukelia daug mažesnių už šį šviesulį planetų gravitacija.

Astrofizikai: kaimyninė žvaigždė turi dvi planetas galimai tinkamas gyvybei
NASA gov. iliustr.

Šis tyrimo metodas vadinamas Doplerio spektroskopija yra alternatyva kitam egzoplanetų detekcijos būdui, kai yra stebimi mikroskopiniai žvaigždės šviesumo pasikeitimai, įvykstantys, kai pro jos diską keliaujanti mažytis planetos taškelis šiek tiek „pritemdo“ žvaigždę. Šiuo būdu stebėdami Tau Ceti žvaigždę, mokslininkai sugebėjo užfiksuoti ypač mažą jos virptelėjimą – vos 30 centimetrų per sekundę greičiu. Tyrėjai įsitikinę, kad jei jiems pavyktų padidinti šio metodo jautrumą bent tris kartus – iki 10 centimetrų per sekundę virpesių – būtų daug paprasčiau atskirti egzoplanetų gravitacijos sukeltus žvaigždės judesius nuo foninio triukšmo.

„Mes greitai artėjame prie į Žemę panašių egzoplanetų atradimo šiuo metodu. Padidinę tikslumą, galėsime naudoti šį stebėjimo būdą tam, kad atskirtume, ar Žemės tipo egzoplanetose yra tinkamos gyvybei sąlygos“, – sako dr. Fabo Fengas.

Dvi iš mokslininkų atrastų egzoplanetų priklauso Super-Žemės tipui, kurių masės yra daug kartų didesnės nei mūsų planetos. Abi jos skrieja atstumu, kuris patenka į gyvybei tinkamą zoną, plytinčią aplink Tau Ceti – tiesa, šios zonos pakraštyje. Ši zona reiškia, kad planeta yra optimaliu atstumu nuo žvaigždės ir jų paviršiuose yra tinkamos sąlygos egzistuoti skystam vandeniui. Ne per arti žvaigždės, dėl ko vanduo išgaruotų, nei per toli žvaigždės, dėl ko vanduo visuomet būtų ledo pavidalu.

Kitos dvi planetos yra mažesnės ir nepatenka į šią „vidutinių temperatūrų“ zoną – jos skrieja arčiau Tau Ceti. Nors jų paviršiuje vandens skysčio pavidalu būti negali, tai vienos mažiausių (kurių masės yra vos 1,7 karto didesnės už Žemės) kada nors surastų egzoplanetų, skriejančių aplink į Saulę panašią žvaigždę. Hertfordšyro astrofizikai jau ne pirmą kartą skiria tokį dėmesį Tau Ceti – prieš kelerius metus jie paskelbė pastebėję penkias žvaigždės orbitoje besisukančias egzoplanetas, galimai turinčias gyvybei tinkamas sąlygas. Naujausias atradimas tik patvirtina ir patikslina ankstesnįjį.

„Per pastaruosius ketverius metus labai padidinome savo stebėjimo metodo tikslumą, kas leido mums išbraukti dvi iš anksčiau pastebėtų egzoplanetų kaip klaidingus signalus. Visgi kokiu metodu ir kiek kartų bežiūrėtume šiandien į Tau Ceti – matome keturias uolingas planetas“, – savo kitas tyrėjų komandos narys Mikko Tuomi.

Tiesa, Tau Ceti yra šiek tiek toliau nei kita kandidatė į gyvybei tinkamų egzoplanetų „globą“ – kaimyninė žvaigždė Proksima B, esanti „vos“ už 4,2 šviesmečio. Kita panaši kandidatė – TRAPPIST–1 – skrieja kelis kart toliau, už 39 šviesmečių. Visgi daug vilčių dėti nereikėtų į Tau Ceti, nes šios žvaigždės sistemą supa gigantiškas kosmoso „šiukšlių“ žiedas, iš kurio skriejantys asteroidai ir kometos turėtų nuolatos bombarduoti atrastas egzoplanetas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (1)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Europos ledo plutos storis

Jupiterio palydovas Europa, tikėtina, slepia sūraus vandens vandenyną po stora ledo pluta. Vandenyno dugne gali būti ir hidroterminių versmių, todėl Europa yra vienas įdomiausių tyrimų taikinių astrobiologams visoje Saulės sistemoje.

Kinija nurungė JAV: sukūrė naują pasaulinį laiko standartą kosminėms misijoms Mėnulyje

Kinija, tęsdama intensyvią varžybų dėl Mėnulio programą, jau pademonstravo pirmąjį specialios programinės įrangos modelį, skirtą mėnuliniam laiko skaičiavimui. Ši sistema užtikrins itin tikslų laikrodžių darbą ilgalaikių misijų Mėnulyje metu.

Dryžiai Merkurijuje rodo neseną aktyvumą

Nors Merkurijus jaunystėje buvo geologiškai aktyvus, šiandien jo paviršius atrodo beveik visiškai statiškas. Taigi jis dažnai laikomas mirusia ir sausa planeta. Visgi naujame tyrime atlikta pirmoji sisteminė vadinamųjų šlaito dryžių analizė parodė, kad lakių medžiagų Merkurijaus paviršiuje netrūksta ir dabar.

2026 m. vasaris
2026-02-04 07:45
Mūsų teleskopai prisideda prie įspūdingo asteroido tyrimų
2026-02-03 06:28
Saulės vidaus magnetinio lauko rekonstrukcija
2026-02-02 18:42
NASA nutraukė istorinę misiją: Marso mėginiai gali niekada nepasiekti Žemės
2026-02-01 12:11
Vandens gavyba Marse ateities misijoms
2026 m. sausis
2026-01-31 12:51
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina
2026-01-30 10:44
Netikėtai karštas galaktikų spiečius
2026-01-30 06:08
Kinija stabdo didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projektą
2026-01-29 18:14
Mokslininkai kuria „mini smegenis“: atskleistas paslėptas šizofrenijos ir bipolinio sutrikimo kodas
2026-01-29 09:44
Raudonųjų taškelių masės – normalios
2026-01-28 10:31
Nykštukinių galaktikų susijungimai
2026-01-27 13:07
Sprogimų Galaktikos centre atspindžiai
2026-01-27 09:11
Mokslininkai pripažįsta esminę klaidą: ateiviai galėjo siųsti ženklus jau dešimtmečius
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama