San Franciske įsikūrusios Kalifornijos universiteto „Neuroscape“ laboratorijos mokslininkai ir Bostono kompanijos „Akili“ darbuotojai kuria žaidimus, kuriuos ateityje gydytojai skirs kaip gydymo priemones, rašo „The Verge“.
„Akili“ inžinieriai ir programuotojai šiuo metu kuria žaidimą mobiliesiems įrenginiams „Project: EVO“, kuriame naudojamos įžvalgos, gautos „Neuroscape“ laboratorijoje atliktų eksperimentų metu. Tikimasi, kad pavyks šį žaidimą ištobulinti iki tokio lygio, kad ateityje gydytojai jį skirs kaip „vaistą“ padedantį gydyti vaikus, turinčius aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (angl. attention deficit/hyperactivity disorder, ADHD). Šis neurologinis elgesio sutrikimas nustatomas 3–11 proc. vaikų – sergantys juo pasižymi hiperaktyvumu, užmaršumu, impulsyvumu, neatidumu, išsiblaškymu.
Šiuo metu ADHD gydymui naudojami psichostimuliuojantys vaistai, galintis sukelti neigiamus šalutinius efektus, tokius kaip sutrikęs vaiko vystymasis ar širdies ritmo pokyčiai. Todėl toks „skaitmeninis“ vaistas, kaip „Akili“ kuriamas žaidimas galėtų tapti alternatyva cheminiams vaistams.
„Neuroscape“ ir „Akili“ tikslas yra sukurti alternatyvią gydymo priemonę, kuri, skirtingai nei įprasti cheminiai vaistai, nebando pakeisti molekulių sąryšių smegenyse. Skaitmeniniai žaidimai, tarsi treniruokliai sukuria intensyvius ir tiksliai nutaikytus pratimus smegenims, priverčiančius jas optimizuoti savo veiklą – be jokių šalutinių efektų.
Tiesa, pastaraisiais metais buvo kilęs smegenų treniravimui skirtų žaidimų bumas – daugelis „Google Play“ ar „iTunes“ programėlių parduotuvėse yra matę ar net išbandę tokias aplikacijas išmaniesiems įrenginiams, kaip „Lumosity“ ar „BrainHQ“. Jų kūrėjai žada, kad kasdien atliekant šiose programėlėse esančius žaidimus, ilgainiui vystysis mūsų smegenų gebėjimai – atmintis, dėmesio sutelkimas ar reakcija.
Beje, už tokius gražius pažadus tenka susimokėti, pavyzdžiui, „Lumosity“ mėnesinis mokestis siekia keliolika eurų. Deja, šie žaidimai nėra pagrįsti beveik jokiais moksliniais įrodymais, todėl prieš trejus metus, grupė žinomiausių neuromokslininkų pasirašė atvirą laišką, kuriame įspėjo, kad yra labai nedaug mokslinių įrodymų, kad tokie „pratimai“ padeda ugdyti smegenų gebėjimus. Tiesa, vėliau kita mokslininkų grupė pasirašė kitą laišką, kuriame jau buvo teigiama, kad tokių „pratimų“ naudą įrodančių mokslinių argumentų pakanka.
Šias mokslo kovas gerai žino „Akili“ ir „Neuroscape“ tyrėjai, todėl savo kuriamą žaidimą traktuoja kaip rimtą vaistą, todėl jį pateikė klinikiniams testams bei kitoms procedūroms, kurių reikalauja JAV maisto ir vaistų agentūra FDA. Šį „barjerą“ turi praeiti bet kokie nauji vaistai ar medicininiai prietaisai.
„Neuroscape“ laboratorijos, kuriai vadovauja profesorius Adamas Gazzaley, tyrėjai šioje srityje dirba jau dvylika metų – jie yra sukūrę žaidimą „Neuroracer“, skirtą „treniruoti“ senjorų smegenis. Eksperimentų metu buvo užfiksuotas padidėjęs vyresnio amžiaus žmonių gebėjimas atlikti kelias užduotis vienu metu, taip pat pagerėjusi atmintis ir gebėjimas išlaikyti dėmesį.
Visus tuos metus „Neuroscape“ mokslininkai ieškojo įvairių skaitmeninius metodų gydyti autizmui, depresijai ar Alzheimerio ligai. Todėl be „Neuroracer“ bei jo pagrindu kuriamo „Project: EVO“, tyrėjai ir inžinieriai dirba ir ties kitais „skaitmeninių vaistų“ prototipais – judesiais valdomą „Body Brain Trainer“ arba virtualios realybės akinius naudojantį „Labyrinth“. Išskirtinė visų „Neuroscape“ laboratorijoje gimusių žaidimų savybė ta, kad pacientas ir žaidėjas juose turi ne stebeilytis ir tapšnoti ekraną, bet viso kūno judesiais reaguoti į ekrane vykstantį veiksmą.
A. Gazzaley yra įsitikinęs, kad tai labai svarbus elementas, norint sukurti žaidimus, kurie iš tiesų padėtų vystyti ar keisti smegenų veiklą. Dalis mokslininkų abejoja, kad „Akili“ ir „Neuroscape“ kuriami bei panašūs žaidimai gali tapti alternatyva cheminiams vaistams, todėl bus įdomu sulaukti klinikinių testų rezultatų. Galbūt skaitmeninė medicina netrukus taps tokia pat įprasta, kaip ir farmacija.
Paieška archyve
