Elektronika.lt
 2026 m. kovo 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 10 d. 18:14
Skaitmeninė meistrystė meno atkūrime: kaip veikia moderni giclée technologija?
Kovo 10 d. 16:04
Atrodo kaip originalas, bet gali sudeginti namus: pigios elektronikos kaina
Kovo 10 d. 14:25
Vieni akiniai viskam: kaip veikia autofokusiniai akiniai
Kovo 10 d. 11:12
„Apple“ pristatė naują „Studio Display“ ir visiškai naują „Studio Display XDR“
Kovo 10 d. 08:44
Technologinis proveržis: naujieji „Festool“ 18 V akumuliatoriai su „Tabless“ elementų technologija keičia galios standartus
Kovo 9 d. 20:26
44 proc. logistikos įmonių jau ruošiasi DI – konkurencija iš kelių keliasi į duomenis
Kovo 9 d. 17:32
Ekspertas įspėja keliautojus – vienas nustatymas gali palikti be ryšio užsienyje
Kovo 9 d. 14:09
„Shopify“ Lietuvoje: kaip „Neopay“ išsprendė pagrindinį e. prekybininkų skaudulį
Kovo 9 d. 11:50
Energetikos sektorius: Lietuva gali tapti patrauklia vieta dideliems elektros vartotojams
Kovo 9 d. 08:12
Vilnius pasitelkia dirbtinį intelektą istoriniam miesto paveldui saugoti
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Astronomai atrado iki šiol pačią mažiausią žvaigždę, kokia tik gali būti Visatoje

Publikuota: 2017-07-18 09:18
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Cambridge'o universiteto astronomų komanda atrado iki šiol mažiausią žvaigždę. Vos didesnės už Saturną žvaigždės trauka jos paviršiuje maždaug 300 kartų didesnė, nei Žemėje.

Ši žvaigždė ko gero yra mažiausia, kokia tik gali būti žvaigždė, nes jos masės vos pakanka pradėti vandenilio branduolių jungimąsi į helį. Jeigu ji būtų bent kiek mažesnė, slėgio žvaigždės centre nepakaktų šiam procesui pradėti. Vandenilio jungimosi į helį termobranduolinės sintezės reakcija tiekia energiją ir Saulei, o mokslininkai stengiasi pažaboti šį galingą energijos šaltinį Žemėje.

Astronomai atrado iki šiol pačią mažiausią žvaigždę, kokia tik gali būti Visatoje

Tokios labai mažos ir blankios žvaigždės yra geriausi įmanomi kandidatai, ieškant Žemės dydžio planetų, kurių paviršiuje gali būti skysto vandens, tokių, kaip TRAPPIST-1, ultrašaltos nykštukės, supamos septynių Žemės dydžio eilės planetų.

Naujai išmatuota žvaigždė, EBLM J0555-57Ab, yra už šešių šimtų šviesmečių. Ji yra dvinarės sistemos dalis ir buvo identifikuota, kai praslinko priešais savo kompanionę, tai yra, metodu, kuris paprastai naudojamas planetų, o ne žvaigždžių paieškoms. Atradimo detalės bus publikuotos „Astronomy & Astrophysics“ žurnale.

„Mūsų atradimas parodo, kokios mažos žvaigždės gali būti, – sakė Alexander Boetticher, pagrindinis tyrimo autorius, studijuojantis magistrantūrą Cambridge'o universiteto Cavendisho laboratorijoje ir Astronomijos institute. – Jei šios žvaigždės susiformavimo masė būtų vos mažesnė, vandenilio termobranduolinės sintezės reakcijos jos branduolyje vykti negalėtų ir žvaigždė būtų transformavusis į rudąją nykštukę.“

EBLM J0555-57Ab identifikavo WASP, Keele'o, Warwicko, Leicesterio ir St Andrews universitetų vykdomas planetų paieškos eksperimentas. EBLM J0555-57Ab buvo aptikta, ji praslinko priešais didesniąją sistemos žvaigždę, suformuodama vadinamąją užtemdančiąją žvaigždžių dvinarę sistemą. Didesnė žvaigždė periodiškai darydavosi tamsesnė, kas rodo esant aplink skriejantį objektą. Esant šiai ypatingai konfigūracijai, mokslininkai gali tiksliai išmatuoti kompanionų mases ir dydžius, šiuo atveju, mažos žvaigždės. EBLM J0555-57Ab masė buvo nustatyta pagal Dopplerio efektą, virpesių metodu, naudojant CORALIE spektrografo duomenis.

„Ši žvaigždė mažesnė ir tikriausiai vėsesnė už daugelį iki šiol aptiktų egzoplanetų milžinių, – sakė von Boetticher. – Nors tai jaudinanti žvaigždžių fizikos ypatybė, tačiau neretai išmatuoti tokių blankių mažos masės žvaigždžių dydį būna sunkiau, nei daugelio didesnių planetų. Laimei, planetų paieškų įranga tokias mažas žvaigždes galime aptikti, kai jos sukasi apie didesnę kompanionę dvinarėse sistemose. Gali skambėti neįtikėtinai, bet kartais surasti žvaigždę gali būti sunkiau, nei rasti planetą.“

Šios naujai išmatuotos žvaigždės masė panaši į dabartinį TRAPPIST-1 vertinimą, bet jos spindulys beveik 30 % mažesnis. „Mažiausios žvaigždės sudaro optimalias sąlygas Žemės tipo egzoplanetų paieškoms, ir nuotoliniam jų atmosferų tyrimui, – sakė bendraautorius Amaury Triaud, Cambridge'o Astronomijos instituto vyr. tyrėjas. – Tačiau, prieš tyrinėjant planetas, būtina suprasti jų žvaigždes; tai fundamentalu.“

Nors ir gausiausios Visatoje, žvaigždės, kurių dydžiai ir masės sudaro mažiau nei 20 % Saulės rodiklių, blogai suprantami, nes dėl nedidelių matmenų ir mažo šviesio jas sunku aptikti. Šiame tyrime žvaigždę identifikavusio EBLM projekto tikslas – užtaisyti žinių spragą. „EBLM projektas padės daug geriau suprasti planetas, besisukančias apie labiausiai paplitusio tipo žvaigždes, tokias planetas, kaip sukasi apie TRAPPIST-1“, – sakė bendraautorius, Cambridge'o universiteto Cavendisho laboratorijos profesorius Didier Queloz.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.

Dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje yra įvairūs silikatų ir anglies grūdeliai, užstojantys žvaigždžių šviesą. Bet dulkės – ne tik trukdis astronomams, tačiau ir svarbi planetų formavimosi žaliava.

Ganimedo pašvaistės primena Žemės

Pašvaistės, neretai nušviečiančios dangų arti ašigalių, o kartais net ir Lietuvoje, atsiranda, kai Saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su Žemės magnetiniu lauku, įsiskverbia į atmosferą ir sužadina deguonies bei azoto atomus. Tačiau pašvaistės stebimos ne tik Žemėje – jų aptikta ir kitose atmosferą turinčiose planetose, nuo Veneros iki Urano. Ir ne tik jose.

Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose

Jupiterio palydovai Europa, Ganimedas ir Kalista po storu ledo sluoksniu greičiausiai slepia skysto vandens vandenynus. Tai vieni perspektyviausių gyvybės paieškos taikinių Saulės sistemoje. Tačiau vien vandens nepakanka – gyvybei reikia ir sudėtingų organinių molekulių (SOM), tokių kaip aminorūgštys ir nukleotidai.

2026 m. kovas
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
2026-02-27 16:38
Ledynai po Marso ugnikalnių pelenais
2026-02-27 09:37
Vaikai, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi vieną netikėtą pranašumą prieš kitus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama