Telekomunikacijų įmonių grupės „Telia Company“ užsakymu audito kompanija „Deloitte“ parengė naujausią išsamią ataskaitą, kurioje pateikiamos įžvalgos, kokius teigiamus ekonominius ir socialinius pokyčius atneš vykstantys skaitmenizavimo procesai Šiaurės ir Baltijos šalyse.
Informacinių ir komunikacinių technologijų (ICT) panaudojimas sveikatos priežiūros sistemoje gali turėti milžiniškos teigiamos įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir kainai, sakoma ataskaitoje. „Informacinių sistemų ir mobiliojo ryšio panaudojimas sveikatos apsaugos sistemoje Lietuvoje per artimiausius penkerius gali padėti išgelbėti 1900 gyvybių ir sutaupyti apie 200 milijonų eurų. Todėl labai svarbu, kad pacientų būklę stebinčią šiuolaikinę įrangą ir medikus jungtų ne tik kokybiškas ir stabilus ryšys, bet ir galimybės realiu laiko apdoroti bei analizuoti surinktus duomenis. Tai yra ne tik mūsų socialinės atsakomybės, bet ir verslo strategijos dalis“, – sako Edvardas Linkevičius, „Teo“ ir „Omnitel“ produktų ir paslaugų padalinio vadovas.
Tyrimas rodo, kad technologijos taps įrankiu, leisiančiu greičiau gauti informaciją apie paciento būklę, per trumpesnį laiką diagnozuoti ligą, parinkti tinkamą gydymą, jos taip pat reikšmingai prisidės mažinant susirgimų riziką bei galimų klaidų skaičių.
Prognozuojama, kad tikslingas ICT panaudojimas sveikatos priežiūroje iki 2021 m. gali sustabdyti iki 23 tūkst. priešlaikinių mirčių ir padėti sutaupyti iki 4,9 milijardo eurų sveikatos priežiūrai reikalingų lėšų. Visos Šiaurės ir Baltijos šalys susiduria su ta pačia problema – visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas mažėja. Sparčiausiai per 10 metų seno Suomijos visuomenė, kur vyresnių nei 64 metų žmonių skaičius išaugo 24 proc. Lietuva su Latvija dalinasi trečią–ketvirtą vietą, šiose šalyse pensijinio amžiaus žmonių skaičius padidėjo beveik penktadaliu. Palyginimui, Europos Sąjungoje vyresnių nei 64 m. žmonių skaičius per dešimtmetį išaugo 13 proc.
Augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, jų priežiūrai reikės vis daugiau biudžeto lėšų. Ataskaitoje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai Lietuvoje sensta visuomenė, norint pasirūpinti gyventojų sveikata, jos priežiūrai valstybė kasmet biudžetą turės didinti 5 proc. Palyginimui, Latvija ir Estija atitinkamai 1 ir 2 procentais.
Kaip rodo atliktas tyrimas, išnaudojant nuotolinius sveikatos stebėsenos įrankius, per 5 metus Lietuva galėtų sutaupyti apie 8 proc. sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų.
Medicinos įstaigų ir telekomunikacijos bendrovių bendradarbiavimas leidžia nuotoliniu būdu stebėti pacientus, kuriems nėra reikalinga nuolatinė priežiūra, automatiniu būdu teikti rekomendacijas ar konsultacijas bei realiu laiku reaguoti pablogėjus paciento būklei.
Paieška archyve
