Lietuvos mokslo taryba pradeda rengti nuostatas dėl atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų, gautų valstybės lėšomis finansuojant mokslinius tyrimus. Iki metų pabaigos vyksiančiose atvirose diskusijose ir konsultacijose su mokslo bendruomene ir mokslo politikos formavimo institucijų atstovais bus gryninami principai, tapsiantys Lietuvos atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų politikos pagrindu.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža: „Nuostatos atspindi nacionalinio mokslo atvirosios prieigos patirtį, todėl aiškinantis, kas atvirojoje prieigoje yra šaliai svarbiausia, būtinas aktyvus visų mokslo politikos dalyvių įsitraukimas. Siekdama užtikrinti nuostatų atitikimą šalies mokslo savitumui ir sustiprinti galimybes taikyti geriausią tarptautinę praktiką, kviečiame mokslo bendruomenę ir suinteresuotų institucijų atstovus teikti siūlymus, kokie atvirosios prieigos aspektai turėtų atsispindėti nuostatose“.
Atviroji prieiga yra šiuolaikinė mokslo plėtros kryptis, atsiradusi reaguojant į nuolat augančias publikavimo ir prenumeratos kainas, pavėluotą mokslo rezultatų prieigą ir stiprėjančias moralines nuostatas, kad viešosiomis lėšomis finansuotų tyrimų rezultatai turi būti laisvai prieinami ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei. Atvirosios prieigos talpyklų archyvavimo registro ROARMAP duomenimis pasaulyje yra registruota 651 atvirosios prieigos nuostata, nusakanti, kaip jas pateikusių šalių ar jų institucijų siūlymu yra pasiekiami mokslo darbai: publikacijos ir duomenys. Daugiausia nuostatų – 356 – registruota Europoje, 146 – Šiaurės Amerikoje, 65 – Azijoje, 38 – Okeanijoje, ir 11 – Afrikoje.
„Siekiame susisteminti ir apibrėžti laisvą prieigą prie valstybės lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų rezultatų ir galimybes naudotis jais tam, kad šalies mokslininkų darbai būtų lengviau pasiekiami ir labiau matomi. Turime įvertinti, kokie rezultatai, kaip ir kur jie turėtų būti saugomi, kad naudą gautų tiek mokslininkai, tiek visuomenė, tiek valstybė“, – teigia prof. D. H. Pauža.
Preliminarų nuostatų projektą dėl atvirosios prieigos prie Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų planuojama paskelbti jau rudens pradžioje. Nuostatas tikimasi patvirtinti šių metų pabaigoje. Kaip teigia Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. prof. Rūta Petrauskaitė, rengiant nuostatas ketinama pasinaudoti turimais finansiniais instrumentais ir konsultuotis su partneriais užsienyje bei atsižvelgti į praktinius pasiūlymus, kaip formuoti tokią politiką, kad ją būtų galima efektyviai įgyvendinti. Taryba dalyvauja Europos Komisijos projekte PASTEUR4OA, skirtame koordinuotai formuoti Europos Sąjungos šalių narių atvirosios prieigos politiką ir planuoja preliminarų nuostatų projektą aptarti Rytų Europos regionui skirtame seminare, vyksiančiame spalio 29–30 d. Budapešte.
Europos Komisija 2012 m. liepos 17 d. rekomendacijose dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir jos išsaugojimo, skatina šalis nares sukurti ir įgyvendinti nacionalinę politiką bei kas dvejus metus pranešti apie veiksmus, kurių imtasi kuriant ir tobulinant atvirosios prieigos nuostatas. Atvirąją prieigą palaiko ir propaguoja tokios organizacijos kaip UNESCO, Europos mokslo taryba, asociacija „Mokslo Europa“ ir kitos organizacijos.
Paieška archyve
