Elonas Muskas, „SpaceX“ ir „Tesla“ kompanijų įkūrėjas, neketina sustoti ir visuomenei vieną po kito pristato ambicingus projektus. Šį kartą šiam genijui kilo dar viena idėja, kaip galima patobulinti interneto prieigą viso pasaulio mastu.
E. Muskas paprašė JAV Federalinės Vyriausybės leidimo pradėti testuoti ambicingą projektą, kuris leistų interneto paslaugą perkelti į kosmosą. Neabejojama, kad šiuo žingsniu E. Muskas nori sudaryti itin rimtą konkurenciją „Comcast“, „AT&T“ bei kitoms telekomunikacijų kompanijoms.
Kaip rašo „Washington Post“, plane yra numatyta į kosmosą iškelti apie 4 tūkstančius itin mažų ir pigių satelitų, kurie galėtų skleisti didelės spartos interneto signalus skirtingiems pasaulio kampeliams, įtraukiant net ir pačius nuošaliausius kraštus. Kaip teigė pats E. Muskas, šis projektas „bus kaip interneto atkūrimas kosmose“.
Jei šis projektas pasiseks, kosmoso technologijų kompanija „SpaceX“ turėtų visas galimybes transformuotis iš menkos raketų kompanijos į milžinišką didelės spartos interneto paslaugos tiekėją. Tokią idėją dar 1990-aisiais buvo iškėlęs ir „Microsoft“ kompanijos įkūrėjas Billas Gatesas, tačiau tuo metu buvo susidurta su gana daug kliūčių, užkirtusių kelią „kosminiam internetui“ sukurti.
Kadangi satelitų technologija jau yra pažengusi toli į priekį, „SpaceX“ planuoja interneto satelitais apsupti Žemės planetą ir juos skraidinti itin žemoje orbitos dalyje.
Tiesa, E. Musko planus gali sugriauti ir konkurentai. Kaip rašoma „Washington Post“, Richardas Bransonas bandė ieškoti partnerių, kurie padėtų įgyvendinti šią idėją daug anksčiau. „Facebook“ taip pat kol kas atsisakė idėjos statyti 500 milijonų JAV dolerių vertės satelitą, kuris turėtų užtikrinti interneto ryšį globaliu mastu. Neatmetama galimybė, kad tiek R. Bransono, tiek „Facebook“ ambicingi planai gali vėl virsti realiais darbais.
Tačiau E. Muskas jau turėtų būti vienu žingsniu priekyje, kadangi, Federalinei Vyriausybei davus teigiamą atsakymą, iškart būtų imtasi darbo, o projektas gali būti galutinai baigtas per artimiausius penkerius metus.
Paieška archyve
