Elektronika.lt
 2025 m. spalio 3 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 3 d. 11:24
Elektrą gaminantys drabužiai, langai ir laikrodžiai – ar tai saulės elementų ateitis?
Spalio 3 d. 08:23
„Sony“ pristato „Sony FE 100 mm F2.8 Macro GM OSS“: nauja makrofotografijos samprata, atverianti naujus pasaulius
Spalio 2 d. 20:30
BMW kuria sprendimą, kuris visiškai pakeis automobilių rinką
Spalio 2 d. 17:37
Kitą savaitę keisis bankinių pavedimų tvarka: atkreipia dėmesį į vieną detalę
Spalio 2 d. 14:47
Kibernetinio saugumo mokymas su edukacine „Minecraft“ versija
Spalio 2 d. 11:31
Ateities inovatorių kartą: kas ją užaugins – „ChatGPT“ ar universitetas?
Spalio 2 d. 08:26
Jūsų organizmas neturi mygtuko „snausti“: kaip papildomos 10 minučių lovoje veikia mūsų savijautą?
Spalio 1 d. 20:09
NASA turi neįtikėtinai ambicingų planų: viską keičiantis sprendimas, Mėnulis tampa geopolitinės kovos lauku
Spalio 1 d. 17:26
Saulės elektrinių galia dažnai viršija poreikius: įsirengus optimalaus dydžio galima sutaupyti
Spalio 1 d. 14:29
Skambutis mamai iš lėktuvo? Atsakė, kada galėsime skambinti skrydžio metu
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Fun football drills
Football Training Equipment, Defending drills football, Kids football training kit
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Inžinieriai išrado kompiuterį, kurio veikimas pagrįstas vandens lašeliais

Publikuota: 2015-06-11 10:13
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

JAV mokslininkai sukūrė pilnai funkcionuojantį kompiuterį, kuris veikia laikrodžio principu, tačiau, skirtingai nei įprastiniuose kompiuteriuose, vietoje elektronų jame naudojame smulkūs įmagnetinti vandens lašeliai. Kompiuterio kūrimo tikslas yra tiksliai kontroliuoti ir manipuliuoti medžiaga taip pat, kaip kompiuteriai manipuliuoja informacija, rašo Sciencealert.com.

Nors šis specialiu vandens mechanizmu paremtas kompiuteris dėl universalių loginių elementų teoriškai galėtų padaryti viską, ką ir įprastinis, jis yra kur kas lėtesnis nei mūsų dabar naudojami įrenginiai. Tačiau komanda neketina čia sustoti.

„Jau turime skaitmeninius kompiuterius, kurie gali apdoroti informaciją... Mūsų tikslas yra sukurti naujos rūšies kompiuterius, kurie gali tiksliai kontroliuoti ir manipuliuoti fizinę medžiagą, – sakė vyriausiasis tyrėjas Manus Prakashas iš Stanfordo universiteto. – Įsivaizduokite, kad kai paleidžiate skaičiavimų rinkinį, apdorojama ne tik informacija, bet algoritmiškai manipuliuojama ir fizine medžiaga. Mums kaip tik tai ir pavyko padaryti mezoskalėje (dešimt mikronų į milimetrą).“

Pirmą kartą M. Prakashas apie tokius kompiuterius pagalvojo dar prieš dešimtmetį, bet, nors išsiaiškinti, kaip kontroliuoti vandens lašelius nebuvo sunku – į juos buvo įlietos magnetinės nanodalelės ir judinamos aplink geležies strypelių labirintą, – rasti būdą, kaip sinchronizuoti šį judėjimą, buvo sunku.

Įprastiniuose kompiuteriuose šį vaidmenį atlieka laikrodis, kuris preciziškai tiksliai matuoja kiekvieną judėjimą sistemoje, tačiau mokslininko komandai sunkiai sekėsi surasti, kaip tą patį padaryti su vandeniu. Tuomet jiems į galvą šovė besisukančio magnetinio lauko idėja.

„Kaskart kai laukas apsiverčia, strypelių poliariškumas keičiasi, ir įmagnetinti lašeliai surykiuojami nauja iš anksto nustatyta kryptimi, – rašoma Stanfordo universiteto pranešime spaudai. – Kiekvienas lauko apsivertimas skaičiuojamas tarsi vienas laikrodžio ciklas, o kiekvienas lašelis yra vienu žingsniu toliau negu kiekvienas ciklas.“

Mokslininko komanda nustatė, kad šie magnetiniai „laikrodžio“ judesiai skatina sistemą veikti tobula sinchronija, o tai reiškia, kad ji teoriškai gali veikti amžinai be jokių klaidų. Ji perneša informaciją panaudodama vandens lašelių buvimą arba nebuvimą kaip 0 arba 1 dvejetainėje sistemoje.

„Naudodami šias taisykles mes pademonstravome, kad galime sukurti visus elementarius elektronikoje naudojamus loginius elementus paprasčiausiai keisdami strypų išdėstymą mikroschemoje“, – aiškino vienas tyrimo bendraautorių Georgiosas Katsikisas.

Tyrimas išspausdintas „Nature Physics“.

Dabartiniai procesoriai yra pusės pašto ženklo dydžio, o lašeliai yra mažesni nei aguonuos ir inžinieriai sako, kad galėtų savo sistemą padaryti mažesnę, taip pat ir įtraukti daugiau lašelių, kad ši taptų sudėtingesnė.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Egzomėnulių paieška astrometrijos metodu

Nors egzoplanetų atrasta jau tūkstančiai, kol kas neturime nei vieno patvirtinto egzomėnulio – planetos palydovo už Saulės sistemos ribų. Šių objektų paieška ypač sudėtinga dėl jų mažumo ir silpno poveikio šviesos kreivėms ar kitoms stebimoms žvaigždžių savybėms. Iki šiol egzomėnulių ieškota daugiausia analizuojant planetų tranzitų duomenis, tačiau galimi ir kiti būdai.

MIT konferencijoje – VU profesoriaus Gedimino Juzeliūno įžvalgos apie nepaaiškinamą kvantinį pasaulį

Be kvantinės fizikos šiandien sunku paaiškinti daugelį fizikinių tyrimų. Jos ekspertas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Gediminas Juzeliūnas juokdamasis pripažįsta, kad šios srities – bent jau kol kas – tiesiog neįmanoma perprasti.

„Apollo“ mėginys keičia Mėnulio chronologiją

„Apollo 17“ misijos metu astronautai Ramybės jūros baseino pakraštyje surado neįprastą uolienos mėginį, pažymėtą numeriu 76535. Tai mineralas trektolitas, o tyrimai Žemėje atskleidė, kad jis susiformavo bent 50 kilometrų gylyje ir prieš 4,25 milijardo metų buvo iškeltas į paviršių.

2025 m. rugsėjis
2025-09-29 21:29
Marsą vanduo skalavo daug kartų
2025-09-28 14:20
Mokslininkė perspėja: tolimesnė dirbtinio intelekto plėtra gali pakenkti žmogaus orumui ir demokratijai
2025-09-28 10:13
Kinai ryžosi stulbinančiam eksperimentui, to žmonijos istorijoje dar niekam nepavyko padaryti (1)
2025-09-28 06:22
Stulbinantis mokslininkų atradimas: graikiškų riešutų kevalai gali maitinti elektroniką, šiukšlės virs energija
2025-09-27 14:00
Revoliucija automobilių rinkoje: sukūrė dirbtinį intelektą, kuris itin tiksliai numato akumuliatorių senėjimą
2025-09-27 09:53
Atsikartojantis gama spindulių žybsnis
2025-09-27 06:12
Prasidėjo įspūdinga šviesos revoliucija: sukurta molekulė, galinti pakeisti degalų gamybą visam laikui
2025-09-25 16:30
VU ir dar du Lietuvos universitetai prisidės prie CERN inicijuotos Ateities žiedinio greitintuvo galimybių studijos
2025-09-24 16:04
Kaip dera žmogus, technologijos ir ateitis: dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė atsakymų ieškoti kviečia MIT konferencijoje
2025-09-21 06:17
Mokslininkai išmoko paversti mintis žodžiais: naujas smegenų implantas jau veikia stulbinančiu tikslumu
2025-09-20 18:12
Kinijos mokslininkai pralaužė kvantinių kompiuterių barjerą, pavyko pasiekti stulbinantį tikslumą
2025-09-20 07:34
„Life Sciences Baltics“ renginyje – VU gyvybės mokslų srities inovacijos
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama