Paskirtos Lietuvos mokslo premijos

Vasario 2 d. Lietuvos mokslo premijų komisija pranešė, kad buvo paskirtos šešios 2014 metų Lietuvos mokslo premijos.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanotas Vincentas Drotvinas už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“.

Darbą sudaro dvi dalys: pirmoji – Michaelio Mörlino traktatas „Principium primarium in lingva Lithvanica“ (1706), ir antroji – Jokūbo Brodovskio rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų žodynas „Lexicon Germanico=Lithvanicum“ (1740). V. Drotvino išsami traktato analizė atskleidė, kad M. Mörlinas pagrįstai gali būti laikomas pirmuoju kalbos kultūros teoretiku, o jo neigiamas požiūris į barbarizmais užterštą raštų kalbą ir siūlomi rašomosios kalbos tobulinimo principai traktuojami kaip pažangūs reiškiniai, aktualūs ir mūsų dienomis. Žodyno rengėjo studijoje pateikiama J. Brodovskio gyvenimo apžvalga, apibūdinama žodyno istorija ir dabartinė būklė, aptariama žodyno makrostruktūra, leksikografinio metodo bruožai apibūdinamas gramatinės informacijos pateikimas, lietuviškų atitikmenų ir jų semantikos aiškinimas.

Fizinių mokslų srityje skirtos dvi premijos. Pirmoji jų Daumantui Čipliui, Romualdui Rimeikai, Vytautui Samulioniui už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose”.

Darbų autoriai vieni pirmųjų pasaulyje pažangius aukšto dažnio tūrinių ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė modernių šiuolaikinių medžiagų – feroelektrinių fosforo chalkogenidų, multiferoikų, polimerų ir elastomerų su nanointarpais, III-osios grupės elementų nitridų bei nanostruktūrinių porfirinų ir grafeno plėvelių – tyrimams. Buvo atlikta kompleksinė akustinių, akustoelektrinių ir akustooptinių reiškinių šiuose dariniuose studija. Tyrimai išplėtė žinias apie jų fundamentaliąsias savybes, akustinių bangų sklidimo ir sąveikos juose procesus ir parodė taikymų šiuolaikinės elektronikos, medžiagotyros, sensorikos srityse galimybes.

Antroji šios srities premija skirta Ramūnui Garunkščiui ir Antanui Laurinčikui už darbų ciklą „Dzeta funkcijos. Universalumas, nuliai ir momentai“. 1859 m. B. Riemannas genialiai susiejo pirminių skaičių išsidėstymo tvarką su dzeta funkcijos nulių išsidėstymo tvarka. Laikui bėgant atsirado naujų dzeta funkcijų taikymų ir jų svarba matematikoje nuolat augo. Šiame darbe iš esmės praplėsta universalių dzeta funkcijų klasė, išspręsta universalumo efektyvacijos problema, atrasta nauja ir netikėta deta funkcijų nulių klasifikacija.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse taip pat skirtos dvi premijos. Pirmoji –Giedriui Sasnauskui, Gintautui Tamulaičiui ir Mindaugui Zarembai už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai“. Šiomis endonukleazėmis vadinami fermentai, gebantys ties tam tikrais taikiniais karpyti genetinę gyvųjų organizmų medžiagą – DNR. Jas galima palyginti su mikroskopinėmis žirklėmis, karpančiomis DNR „siūlus“. Šių „žirklių“ dėka atsirado genų inžinerijos metodai, leidžiantys kirpti ir jungti įvairių organizmų DNR, sukėlę tikrą biomedicininių tyrimų ir biotechnologijos pramonės revoliuciją. Šiuo metu žinoma daugiau nei 4000 DNR karpančių fermentų, atpažįstančių daugiau nei 300 skirtingų DNR taikinių. Darbo autoriai siekė šiai didžiulei molekulinių įrankių kolekcijai surasti platesnį pritaikymą nei DNR karpymas mėgintuvėlyje. Tačiau tam buvo būtina žinoti, kaip šie baltymai „sukonstruoti“, kaip jie suranda ir atpažįsta DNR taikinius ir kaip reguliuojamas jų veikimas. Atlikti tyrimai parodė, kokia įvairi yra DNR karpančių fermentų sandara, DNR taikinių atpažinimo mechanizmai, katalizuojamos reakcijos ir aktyvumą valdantys „užraktai“. Tačiau svarbiausia, kad sukauptos žinios leido pasiūlyti naujų būdų, kaip šiuos fermentus patobulinti – didinti jų tikslumą, valdyti aktyvumą ir pasitelkti juos naujoms užduotims atlikti.

Antrosios šios srities premijos laureatai – Pavelas Duchovskis, Aušra Brazaitytė, Giedrė Samuolienė ir Akvilė Viršilė. Darbų cikle „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas“ pristatomi augalų fiziologijos darbai, teikiantys biologinę motyvaciją agronominių priemonių taikymams auginimo technologijose; pristatoma požiūrių į augalų žydėjimo iniciacijos procesus sistema; fotofiziologiniai darbai, leidžiantys kurti naujos kartos lempas, skirtas efektyviam augalų auginimui bei jų kokybės gerinimui uždarose sistemose bei šiltnamiuose; pristatomi ekofiziologiniai darbai, skirti klimato ir aplinkos veiksnių stresinio poveikio augalams tyrimui bei jo daromos žalos mažinimui. Šie augalų fiziologijos tyrimai leidžia pažinti augalo struktūrų formavimo bei funkcionavimo mechanizmus, o žinias naudoti augimo ir raidos procesams valdyti.

Premija iš technologijos mokslų srities skirta Rimvydui Simučiui, Donatui Levišauskui, Vytautui Galvanauskui už darbų ciklą „Pažangūs biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo ir valdymo metodai. Kūrimas ir taikymai“. Darbai apima tyrimus, susijusius su biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo ir valdymo metodų kūrimu ir jų taikymu bioreaktoriams valdyti. Nors pažangios valdymo sistemos pastarąjį dešimtmetį sparčiai plito svarbiuose pramonės sektoriuose, dėl jų taikymo biotechnologiniams procesams valdyti kilo sunkumų. Pagrindinė to priežastis – sudėtinga procesų dinamika, ribota matavimo priemonių technika, nestacionarūs darbo režimai.

Mokslininkų grupės sukurtuose metoduose valdymo uždaviniai sprendžiami kompleksiškai ir apima tokius etapus: valdomų procesų matematinių modelių sudarymas; procesų valdomų parametrų optimizavimas; procesų būsenos įvertinimas, monitoringas, klaidų analizė ir jų šalinimo būdai; valdymo algoritmų realizavimas pasitelkiant netiesinių, adaptyvių ir netiesioginio valdymo sistemų kūrimo metodus.

Premijos bus teikiamos kovo mėnesio pradžioje. Jų dydis – 780 bazinių socialinių išmokų.