Elektronika.lt
 2026 m. kovo 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 12 d. 11:53
„Huawei“ pristatė naujus įrenginius: išmanus laikrodis bėgikams, belaidės ausinės ir „WiFi 7“ maršrutizatorius
Kovo 12 d. 08:38
Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas
Kovo 11 d. 16:14
KTU „Informiko žinių forumas“ vėl subūrė jaunuosius kūrėjus iš visos Lietuvos
Kovo 11 d. 10:14
„Audi“ pristato „RS 3 competition limited“ – išskirtiniausią visų laikų RS 3
Kovo 10 d. 18:14
Skaitmeninė meistrystė meno atkūrime: kaip veikia moderni giclée technologija?
Kovo 10 d. 16:04
Atrodo kaip originalas, bet gali sudeginti namus: pigios elektronikos kaina
Kovo 10 d. 14:25
Vieni akiniai viskam: kaip veikia autofokusiniai akiniai
Kovo 10 d. 11:12
„Apple“ pristatė naują „Studio Display“ ir visiškai naują „Studio Display XDR“
Kovo 10 d. 08:44
Technologinis proveržis: naujieji „Festool“ 18 V akumuliatoriai su „Tabless“ elementų technologija keičia galios standartus
Kovo 9 d. 20:26
44 proc. logistikos įmonių jau ruošiasi DI – konkurencija iš kelių keliasi į duomenis
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mūsų galaktikoje aptiko seniausią Žemės dydžio planetą

Publikuota: 2015-01-02 16:18
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Grupė mokslininkų paskelbė aptikę tai, kas, jų manymu, yra seniausia Žemės dydžio planeta Paukščių tako galaktikoje. Ji sukasi apie žvaigždę, nuo mūsų nutolusią 117 šviesmečių atstumu, rašo sciencealert.com.

Žvaigždę, pavadintą KOI-3158, stebėjo JAV kosmoso agentūrai NASA priklausantis teleskopas „Kepler“. Nustatyta, kad šios žvaigždės sistemoje yra penkios planetos, savo dydžiu panašios į Žemę. Planeta K3158.05 yra panašiausia į mūsų pasaulį.

Įdomu tai, kad, astronomų vertinimais, šios žvaigždžių sistemos amžius yra apie 11,2 mlrd. metų (± 900 mln. metų). Tai reiškia, jog astronomai užfiksavo seniausią mums žinomą žvaigždės su planetomis sistemą mūsų galaktikoje. O taip pat tai suteikia pagrindo teigti, kad Žemės dydžio planetos kūrėsi visą Visatos egzistavimo laiką.

Palyginimui, mūsų Saulės sistema yra „tik“ maždaug 5 mlrd. metų amžiaus.

Labiausiai mokslininkus sudomino tai, kad KOI-3158 sistemoje mažai geležies. Tai stebina dėl to, kad daugumoje žvaigždžių, aplink kurias sukasi mažos, Žemės dydžio planetos, būna gausu metalų. Iki šiol manyta, kad metalų gausa žvaigždėje – tai reikalavimas, būtinas gyvybei tinkamų planetų formavimuisi.

„Atradimas reiškia, kad Žemės dydžio planetos galėjo nesunkiai formuotis ir ankstesnėse Visatos egzistavimo epochose, kai metalai buvo gerokai retesni“, – sakė tyrimo vadovas, Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) asteroseismologas Tiago Campante.

„KOI-3158, sistema su Žemės dydžio planetomis, susiformavo tada, kai Visatos amžius nesiekė net 20 proc. jos dabartinio amžiaus, o tai leidžia teigti, kad Žemės dydžio planetos galėjo formuotis didžiąją Visatos istorijos dalį. Tai padidina gyvybės egzistavimo galaktikoje tikimybę“, – tikino mokslininkas.

Nors planetos, besisukančios KOI-3158 sistemoje, dydžiu primena mūsų Saulės sistemos kūnus (jų dydis svyruoja nuo Merkurijaus iki Veneros dydžių), pati planetų sistema yra labai glaudi: artimiausia žvaigždei planeta orbitą aplink šviesulį apsuka vos per 10 dienų.

Žemiau pateiktoje diagramoje – palyginimas, kaip KOI-3158 sistema atrodytų greta Saulės sistemos ir kitų „Kepler“ teleskopo stebėtų sistemų.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės

Dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje yra įvairūs silikatų ir anglies grūdeliai, užstojantys žvaigždžių šviesą. Bet dulkės – ne tik trukdis astronomams, tačiau ir svarbi planetų formavimosi žaliava.

Ganimedo pašvaistės primena Žemės

Pašvaistės, neretai nušviečiančios dangų arti ašigalių, o kartais net ir Lietuvoje, atsiranda, kai Saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su Žemės magnetiniu lauku, įsiskverbia į atmosferą ir sužadina deguonies bei azoto atomus. Tačiau pašvaistės stebimos ne tik Žemėje – jų aptikta ir kitose atmosferą turinčiose planetose, nuo Veneros iki Urano. Ir ne tik jose.

Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose

Jupiterio palydovai Europa, Ganimedas ir Kalista po storu ledo sluoksniu greičiausiai slepia skysto vandens vandenynus. Tai vieni perspektyviausių gyvybės paieškos taikinių Saulės sistemoje. Tačiau vien vandens nepakanka – gyvybei reikia ir sudėtingų organinių molekulių (SOM), tokių kaip aminorūgštys ir nukleotidai.

2026 m. kovas
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
2026-02-27 16:38
Ledynai po Marso ugnikalnių pelenais
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama