Pastaruoju metu pagausėjus eismo įvykių, kuriose gyvybę prarado ar buvo sunkiai sužaloti pėstieji bei dviratininkai, visuomenėje vėl kyla diskusijos, kaip būtų galima pagerinti situaciją keliuose. Į jas įsitraukia ir mokslininkai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Saugirdas Pukalskas sako, kad pradėjus griežčiau vertinti tiek jaunus, tiek jau patyrusius vairuotojus bei priėmus naujas perėjų įrengimo taisykles, eismo įvykių skaičių būtų galima ženkliai sumažinti.
Kaip vieną didžiausių problemų VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas išskiria prastą eismo dalyvių kultūrą. Jo teigimu, asmenys, dažnai patenkantys į eismo įvykius, turėtų būti tiriami specialiais psichofiziologinių tyrimų metodais – įvertinamas jų charakterio tipas, paprastoji ir sudėtingoji reakcijos, regėjimas dieną ir naktį, judesių koordinacija, sugebėjimas įvertinti greitį, saugų atstumą ir kt. Tokie ar panašūs tyrimai dažnai atliekami autobusų ar vilkikų vairuotojams Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje bei Lenkijoje.
„Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 8 proc. vairuotojų nesugeba tinkamai vairuoti – jie būna nedrausmingi, neatsargūs, stokoja savitvardos ir pasirengimo, jaučiasi esą nebaudžiami. Draudimas vairuoti to nesugebantiems asmenims leistų sumažinti eismo įvykių skaičių apie 20 proc.“, – teigia VGTU docentas. VGTU Automobilių transporto katedroje veikia Eismo dalyvių psichofiziologijos laboratorija, siūlanti vairuotojams kvalifikacijos kėlimo kursus bei galinti patikrinti vairuotojų tinkamumą šiai veiklai – čia tiriama žmonių reakcija, regėjimas, pusiausvyra ir koordinacija įvairiomis eismo sąlygomis. Pasiruošimą įvairioms situacijoms, galinčioms iškilti kelyje, eksperto nuomone, reikėtų pradėti dar mokymosi vairuoti etape. Viena iš priemonių, galinčių padėti tai padaryti – simuliatorius. Jis ne tik suteikia pirminį suvokimą apie vairavimą, bet ir leidžia imituoti įvairias eismo sąlygas – lietų, sniegą, plikledį, ribotą matomumą, ar avarines situacijas. Taip pakeičiant dalį mokymų aikštelėse ar net kelyje (gatvėje) būtų galima analizuoti padarytas klaidas ir įsisavinti pagrindines vairavimo taisykles. Tokia praktika jau taikoma Prancūzijoje, ją S. Pukalskas siūlytų įteisinti ir Lietuvoje.
Kita didelė problema šalies keliuose – eismo įvykių pėsčiųjų perėjose skaičius. Lietuvos kelių policijos tarnybos pateikiami statistikos duomenys rodo, kad 2013 m. perėjose įvyko 1,5 karto daugiau eismo įvykių negu 2010-aisiais – t. y. 596. Beveik tiek pat išaugo ir nukentėjusiųjų skaičius – 2013 m. jis viršijo 600. Žuvusiųjų tokios rūšies eismo įvykiuose skaičius pastaruosius trejus metus išlieka gana stabilus – apie 19 žmonių kasmet.
Saugirdo Pukalsko nuomone, šią kraupią statistiką būtų galima smarkiai pagerinti išsamiai analizuojant eismo įvykius, identifikuojant jų priežastis ir pagal gautas išvadas rengiant Saugaus eismo plėtros programą numatyti tinkamiausias saugaus eismo priemones, padėsiančias išvengti kitų panašių atsitikimų.
„Lietuvos automobilių kelių direkcija yra parengusi inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijas. Norint išvengti didesnio skaudžių nelaimių skaičiaus, reikėtų jas padaryti privalomomis taisyklėmis. Tuomet gyvenvietėse bei miestuose įrenginėjant ar pertvarkant perėjas jose atsirastų inžinerinių saugaus eismo priemonių, priverčiančių vairuotojus sulėtinti automobilį. Taip būtų galima išvengti pasikartojančių nelaimių, kylančių dėl to, kad vairuotojas laiku nepastebėjo pėsčiojo ir nesumažino greičio“, – teigia S. Pukalskas.
Savo pasiūlymus mokslininkas pateikė praėjusią savaitę Seime surengtoje konferencijoje „Saugaus eismo politika: ką dar galime nuveikti užkertant „karą“ keliuose“. Jis skaitė pranešimą „Eismo saugumo gerinimo galimybės“.
Paieška archyve
