Masačusetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology, MIT) inžinieriai sukūrė gamybos procesą aukštesniems vėjo jėgainių bokštams statyti, pasinaudoję tradicine vamzdžių gamybos technologija.
Vėjo jėgaines paprastai stengiamasi iškelti kuo aukščiau, kad būtų galima pagaminti daugiau energijos – kuo aukščiau nuo Žemės paviršiaus, tuo stipresni vėjai pučia.
Bet tai nėra paprasta, o dažnai ir neįmanoma, tiek dėl išaugančios kainos, tiek ir dėl stambiagabaričių krovinių transportavimo apribojimų.
Tačiau grupė Masačusetso technologijos instituto inžinierių pasiūlė sprendimą – pasinaudoti vadinama metalo spiralinio virinimo technologija, kuri jau seniai taikoma didelio skersmens vamzdžių gamyboje.
Tokioje gamybos linijoje plieno lakštai yra paduodami į specialią lenkimo mašiną, kuri juos susuka į spiralę ir suvirina briaunas.
Pasiūlyta technologija yra kiek patobulinta – mašina gali lenkti metalo lakštus į kūgio formą, taip metalo konstrukciją padarant atsparesne ir tinkama vėjo energijos generatoriams statyti.
Kas svarbiausia, gamyba gali vykti toje vietoje, kur turi stovėti bokštas. Kaip teigia autoriai, sistema yra labai automatizuota, ir naudoja tik vieną dešimtąją dalį darbo jėgos, kurios reiktų tradicinės statybos metu. Taip pat visam bokštui naudojamas tik metalas, vietoj įprastinio betono.
Tokie bokštai gali būti aukštesni nei 130 metrų aukščio. Vertinama, kad priklausomai nuo vietovės, tokiame aukštyje vėjas gali būti iki 50 procentų stipresnis nei netoli paviršiaus, ypač jei vietovė yra apaugusi medžiais, o generatorius, esantis 150 metrų aukštyje, gali gaminti nuo 10 iki 50 procentų daugiau elektros, palyginti su dažnai vėjo pramonėje naudojamais 80 metrų aukščio bokštais.
MIT inžinieriai jau sukūrė ir įmonę, „Keystone Tower Systems“, kuri ėmėsi komercializuoti šią technologiją.
Gamybos procese trapecijos formos plieno lakštai automatinio virinimo mašina yra lenkiami į kūgio formą ir jų briaunos suvirinamos. Tai pat lakštų galai yra suvirinami, todėl į gamybos aikštelę pakanka pristatyti santykinai nedidelių išmatavimų lakštus. Tame ir slypi pagrindinis šios technologijos privalumas – paprastai žemės transportu galima gabenti apie 5 metrų skersmens vėjo bokštų detales, todėl dažniausiai šiuolaikiniai 2–3 megavatų generatoriai yra statomi ant 80–90 aukščio bokštų, kurių pagrindas ir yra tokio skersmens.
Aukštesniems, apie 150 metrų aukščio bokštams statyti papildomai pagrindui sutvirtinti reikia apie 1000 tonų betono arba 100 tonų plieno konstrukcijų.
Pavyzdžiui, norint, kad bokštas būtų 160 metrų aukščio, jo diametras apačioje turi būti bent 6 metrų skersmens. Pagaminus tokio dydžio plieno konstrukciją gamykloje, būtų labai sudėtinga ir brangu ją pristatyti į vietą ir surinkti.
„Keystone Tower Systems“ siūlo gamybos liniją galima tiesiog atvežti į reikiamą vietą, taip pat pristatyti reikiama forma išpjautus plieno lakštus ir per kelias dienas pagaminti norimo aukščio plieninį vėjo jėgainės bokštą.
Dabar kompanija kartu su Danijos vėjo turbinų gamintoju „Vestas Wind Systems“ kuria pirmąją tokią bokštų statybos mašiną.
Paieška archyve
