Elektronika.lt
 2026 m. sausio 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 13 d. 11:03
Technologijų sinergija su 5G
Sausio 13 d. 09:53
Lietuvos viešojo transporto ateitis: elektra, vandenilis ar biometanas?
Sausio 13 d. 07:48
Pristatytas naujas elektromobilis „Toyota bZ4X Touring“
Sausio 12 d. 20:21
Kelionės greičiau nei šviesa? Mokslininkai siūlo realų planą, bet tam trūksta vieno elemento
Sausio 12 d. 17:26
Sukčiai nusitaikė į jūsų antros pensijų pakopos pinigus: patarė, kaip elgtis
Sausio 12 d. 14:28
Mažai žinomas gamintojas siūlo neįtikėtinai pigų elektromobilį
Sausio 12 d. 11:50
Patarimai ne tik pradedantiems „Mac“ naudotojams – „Mail“ ir „Calendar“ aplikacijos
Sausio 12 d. 09:42
Baterija laikydavo savaitę: kodėl „Nokia 3310“ vis dar kelia nostalgiją? (1)
Sausio 12 d. 07:11
Ateities namų formulė: į ką verta investuoti ir kodėl DI tampa naujuoju standartu
Sausio 11 d. 18:11
Nuo muzikos iki „Teams“: naujasis „Mercedes“ atnaujinimas keičia, kaip naudojame automobilį
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Sukurtas laidas, į kurį galima sutalpinti visą interneto srautą

Publikuota: 2014-10-28 16:16
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Tarptautinė mokslininkų grupė sukūrė didžiausio pasaulyje pralaidumo interneto laidą. Jis duomenis geba perduoti 255 terabitų per sekundę sparta – maždaug toks yra visas interneto srautas jo vartojimo piko metu, rašo sciencealert.com.au.

Šiuo metu maksimali rinkoje egzistuojančio optinio laido pralaidumo riba yra 100 Gb/s, arba 12,5 GB/s. Pralaidumas įspūdingas. Bet mokslininkams, nuolat siekiantiems išplėsti žinių ir galimybių ribas, to nepakako, todėl jie ėmėsi kurti naujovišką optinį laidą, kuriuo galėtų keliauti net 2500 kartų didesnis duomenų srautas. Kalbama apie 255 Tb/s arba 32 TB/s spartą. Kas reiškia, kad 1 GB duomenų tokiu laidu galėtumėte perduoti per 0,003 sekundės.

„225 terabitai per sekundę yra sunkia suvokiama sparta. Ji yra nepalyginamai didesnė nei sparta visų tų šimtų optinių laidų, kurie nutiesti Atlanto vandenyno dugne. 255 terabitai per sekundę yra panašus, o gal net didesnis duomenų srautas už visą interneto srautą piko metu“, – sakė „ExtremeTech“ žurnalistas Sebastianas Anthony.

Technologiją tobulina Eindhoveno technologijų universiteto (Nyderlandai) mokslininkai, bendradarbiaujantys su kolegomis amerikiečiais iš Centrinės Floridos universiteto. Povandeniniai laidai, kuriais dabar perduodama informacija tarp žemynų, yra pagaminti iš vadinamojo vieno režimo optinio pluošto (angl. single mode optical fiber), kas reiškia, kad jie vienu metu perduoda šviesos signalą tik iš vieno lazerio. Šis signalas siunčiamas laido centru, vadinamąja „šerdimi“. Tai reiškia, kad duomenų, perduodamų tokiais tipiniais laidais, kiekį riboja fizikos dėsniai: viena šerdimi galima perduoti tik tiek duomenų ir niekaip ne daugiau.

Tuo tarpu naujasis laidas yra „daugelio režimų“, arba „daugiašerdis“ jame yra septynios šerdys, išdėstytos šešiakampiu. Tai reiškia, kad signalas tokiu laidu gali būti perduodamas iš septynių lazerinių šviesos šaltinių vienu metu.

Laido pralaidumą mokslininkai patikrino 1 km ilgio atkarpoje savo laboratorijoje. Ir pamažu bando perkelti išradimą iš laboratorijos į atvirą rinką. Nors ilgainiui „daugelio režimų“ laidai pakeis vieno režimo laidus, kuriais šiuo metu perdavinėjamas visas interneto srautas, bet tai reiškia, kad teks fiziškai pagaminti ir nutiesti milijonus kilometrų tokių laidų – o tai nėra darbas, kurį galima atlikti per dieną.

„Tai bus kaip visų dviejų juostų kelių pakeitimas aštuonių juostų greitkeliais. Šiaip jau įmanoma, bet ekonomiškai visiškai nenaudinga. Nors įvertinus tai, kaip auga interneto sparta, netrukus ateis laikas, kai tokių technologijų būtinai reikės“, – rašė „Gizmodo“ žurnalistas Andrew Tarantola.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį

Praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų nuo paskutinio karto, kai žmogus žengė ant Mėnulio paviršiaus. Dabar NASA ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulio apylinkes. „Artemis 2“, tai pirmoji pilotuojama misija, kurios metu astronautai skris aplink Mėnulį, nors paties nusileidimo dar nebus.

Numatomi kosminiai skrydžiai

Praėję metai nebuvo labai gausūs išskirtinėmis kosmoso misijomis, tačiau šie žada būti kitokie. Jau vasario mėnesį tikimės sulaukti „Artemis II“ skrydžio, kai pirmą kartą nuo 1972 metų žmonės nuskris toliau, nei žemoji Žemės orbita.

Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas

Dažnai kyla klausimas: ką daro astronomai su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos prietaisais. Štai vienas gražus pavyzdys iš mūsų darbo 2025 metais.

2026 m. sausis
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
2026-01-04 16:30
Daugkartinės nusileidimo aikštelės Mėnulyje
2026-01-03 14:11
Algoritmas kaip kūrybos partneris, o ne įrankis: dirbtinis intelektas ne tik pagreitina, bet ir praplečia mąstymą
2026-01-03 06:49
„ChatGPT“ atima ne darbus, o mūsų kalbą: ar pastebėjote, kad jau kalbate kaip robotai, o ne žmonės?
2026-01-02 21:13
Kosminių ryšio tinklų koordinavimas
2026-01-02 12:30
Kaip nematomos planetos tampa matomos? Užfiksuota nauja viltis pamatyti tolimo pasaulio veidą
2025 m. gruodis
2025-12-31 19:12
Kinija antroji po „Google“ žengė žingsnį link atsparių klaidoms kvantinių kompiuterių
2025-12-31 12:14
Dirbtinis intelektas mokosi skaityti net ir žmogaus prakaitą: jūsų kūnas išduos viską realiuoju laiku
2025-12-30 09:32
Išmanusis telefonas dvylikamečiui: mokslas įspėja apie depresijos, nutukimo ir nemigos riziką
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama