Elektronika.lt
 2025 m. spalio 4 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 4 d. 19:33
Miniatiūrinis lustas pradeda 6G revoliuciją
Spalio 4 d. 17:37
Robotas su dirbtiniu intelektu išmoko žaisti badmintoną
Spalio 4 d. 14:19
Ką daryti, jei pamiršote „Android“ telefono atrakinimo šabloną ar kodą?
Spalio 4 d. 11:17
Kodėl lietuviai internete labiausiai bijo prarasti „save“? Tyrimas atskleidžia naujas kibernetinio saugumo tendencijas
Spalio 4 d. 08:39
Nenaudojamų prietaisų baterijoms šaltasis metų laikas – didžiausias iššūkis
Spalio 3 d. 20:26
Pasiūlymas atrodė juokingas: dirbtinio intelekto sprendimai glumina net Nobelio premijos laureatus (1)
Spalio 3 d. 17:24
VPN – ant bangos, tačiau daugelis nežino, kokia yra tikroji funkcija
Spalio 3 d. 14:21
Iš anoniminio srauto – į lojalius klientus: į pagalbą – sena gera naujienlaiškių rinkodara
Spalio 3 d. 11:24
Elektrą gaminantys drabužiai, langai ir laikrodžiai – ar tai saulės elementų ateitis?
Spalio 3 d. 08:23
„Sony“ pristato „Sony FE 100 mm F2.8 Macro GM OSS“: nauja makrofotografijos samprata, atverianti naujus pasaulius
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Fun football drills
Football Training Equipment, Defending drills football, Kids football training kit
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Sukurtas laidas, į kurį galima sutalpinti visą interneto srautą

Publikuota: 2014-10-28 16:16
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Tarptautinė mokslininkų grupė sukūrė didžiausio pasaulyje pralaidumo interneto laidą. Jis duomenis geba perduoti 255 terabitų per sekundę sparta – maždaug toks yra visas interneto srautas jo vartojimo piko metu, rašo sciencealert.com.au.

Šiuo metu maksimali rinkoje egzistuojančio optinio laido pralaidumo riba yra 100 Gb/s, arba 12,5 GB/s. Pralaidumas įspūdingas. Bet mokslininkams, nuolat siekiantiems išplėsti žinių ir galimybių ribas, to nepakako, todėl jie ėmėsi kurti naujovišką optinį laidą, kuriuo galėtų keliauti net 2500 kartų didesnis duomenų srautas. Kalbama apie 255 Tb/s arba 32 TB/s spartą. Kas reiškia, kad 1 GB duomenų tokiu laidu galėtumėte perduoti per 0,003 sekundės.

„225 terabitai per sekundę yra sunkia suvokiama sparta. Ji yra nepalyginamai didesnė nei sparta visų tų šimtų optinių laidų, kurie nutiesti Atlanto vandenyno dugne. 255 terabitai per sekundę yra panašus, o gal net didesnis duomenų srautas už visą interneto srautą piko metu“, – sakė „ExtremeTech“ žurnalistas Sebastianas Anthony.

Technologiją tobulina Eindhoveno technologijų universiteto (Nyderlandai) mokslininkai, bendradarbiaujantys su kolegomis amerikiečiais iš Centrinės Floridos universiteto. Povandeniniai laidai, kuriais dabar perduodama informacija tarp žemynų, yra pagaminti iš vadinamojo vieno režimo optinio pluošto (angl. single mode optical fiber), kas reiškia, kad jie vienu metu perduoda šviesos signalą tik iš vieno lazerio. Šis signalas siunčiamas laido centru, vadinamąja „šerdimi“. Tai reiškia, kad duomenų, perduodamų tokiais tipiniais laidais, kiekį riboja fizikos dėsniai: viena šerdimi galima perduoti tik tiek duomenų ir niekaip ne daugiau.

Tuo tarpu naujasis laidas yra „daugelio režimų“, arba „daugiašerdis“ jame yra septynios šerdys, išdėstytos šešiakampiu. Tai reiškia, kad signalas tokiu laidu gali būti perduodamas iš septynių lazerinių šviesos šaltinių vienu metu.

Laido pralaidumą mokslininkai patikrino 1 km ilgio atkarpoje savo laboratorijoje. Ir pamažu bando perkelti išradimą iš laboratorijos į atvirą rinką. Nors ilgainiui „daugelio režimų“ laidai pakeis vieno režimo laidus, kuriais šiuo metu perdavinėjamas visas interneto srautas, bet tai reiškia, kad teks fiziškai pagaminti ir nutiesti milijonus kilometrų tokių laidų – o tai nėra darbas, kurį galima atlikti per dieną.

„Tai bus kaip visų dviejų juostų kelių pakeitimas aštuonių juostų greitkeliais. Šiaip jau įmanoma, bet ekonomiškai visiškai nenaudinga. Nors įvertinus tai, kaip auga interneto sparta, netrukus ateis laikas, kai tokių technologijų būtinai reikės“, – rašė „Gizmodo“ žurnalistas Andrew Tarantola.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Kinijos mokslininkai pristatė radarą, galintį numatyti priešo veiksmus

Dauguma karinių technologijų naujovių skelbiamos su dideliu atgarsiu, tačiau šįkart pranešimas buvo daug kuklesnis. Kinijos mokslininkai tyliai atliko bandomąjį skrydį ir paskelbė mokslinį straipsnį, kuriame pristatė naują radarų sprendimą.

Egzomėnulių paieška astrometrijos metodu

Nors egzoplanetų atrasta jau tūkstančiai, kol kas neturime nei vieno patvirtinto egzomėnulio – planetos palydovo už Saulės sistemos ribų. Šių objektų paieška ypač sudėtinga dėl jų mažumo ir silpno poveikio šviesos kreivėms ar kitoms stebimoms žvaigždžių savybėms. Iki šiol egzomėnulių ieškota daugiausia analizuojant planetų tranzitų duomenis, tačiau galimi ir kiti būdai.

MIT konferencijoje – VU profesoriaus Gedimino Juzeliūno įžvalgos apie nepaaiškinamą kvantinį pasaulį

Be kvantinės fizikos šiandien sunku paaiškinti daugelį fizikinių tyrimų. Jos ekspertas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Gediminas Juzeliūnas juokdamasis pripažįsta, kad šios srities – bent jau kol kas – tiesiog neįmanoma perprasti.

2025 m. rugsėjis
2025-09-30 21:41
„Apollo“ mėginys keičia Mėnulio chronologiją
2025-09-29 21:29
Marsą vanduo skalavo daug kartų
2025-09-28 14:20
Mokslininkė perspėja: tolimesnė dirbtinio intelekto plėtra gali pakenkti žmogaus orumui ir demokratijai
2025-09-28 10:13
Kinai ryžosi stulbinančiam eksperimentui, to žmonijos istorijoje dar niekam nepavyko padaryti (1)
2025-09-28 06:22
Stulbinantis mokslininkų atradimas: graikiškų riešutų kevalai gali maitinti elektroniką, šiukšlės virs energija
2025-09-27 14:00
Revoliucija automobilių rinkoje: sukūrė dirbtinį intelektą, kuris itin tiksliai numato akumuliatorių senėjimą
2025-09-27 09:53
Atsikartojantis gama spindulių žybsnis
2025-09-27 06:12
Prasidėjo įspūdinga šviesos revoliucija: sukurta molekulė, galinti pakeisti degalų gamybą visam laikui
2025-09-25 16:30
VU ir dar du Lietuvos universitetai prisidės prie CERN inicijuotos Ateities žiedinio greitintuvo galimybių studijos
2025-09-24 16:04
Kaip dera žmogus, technologijos ir ateitis: dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė atsakymų ieškoti kviečia MIT konferencijoje
2025-09-21 06:17
Mokslininkai išmoko paversti mintis žodžiais: naujas smegenų implantas jau veikia stulbinančiu tikslumu
2025-09-20 18:12
Kinijos mokslininkai pralaužė kvantinių kompiuterių barjerą, pavyko pasiekti stulbinantį tikslumą
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama