Kosminė spinduliuotė Marso paviršiuje nekelia didelio pavojaus būsimų pilotuojamų ekspedicijų į šią planetą dalyviams ir ilgalaikėms Marso kolonizavimo misijoms, pranešė NASA mokslininkai.
Tokią išvadą jie priėjo analizuodami marsaeigio „Curiosity“ surinktus kosminės apšvitos lygio Marse duomenis. „Curiosity“ mokslinio prietaiso RAD (Radiation Assessment Detector) atlikti matavimai leidžia manyti, kad 180 dienų truksiančio kosminio skrydžio į Marsą metu astronautai, išsilaipinę Marse ir praleidę jame 500 dienų, bei dar 180 dienų praleidę kosmose grįždami į Žemę iš viso gautų maždaug 1,01 siverto (Sv) lygiavertę jonizuojančiosios spinduliuotės dozę.
Europos kosmoso agentūra (ESA) yra nustačiusi maksimalią leistiną radiacijos dozę, kurią per visą savo profesinę karjerą gali gauti ESA astronautai: ji siekia 1 sivertą, skelbia „Space.com“. Tokia bendroji apšvitos dozė atitinka 5 proc. padidėjusią riziką žmogui kada nors susirgti vėžiu, sakoma pranešime.
Pasak „Curiosity“ RAD tyrimų programos mokslinio vadovo Dono Hasslerio iš Pietvakarių tyrimų instituto (JAV), 1,01 Sv kosminės apšvitos dozė neabejotinai yra „valdomas“ rizikos veiksnys. Savo tyrimo išvadas NASA tyrėjai paskelbė žurnale „Science“.
Tiesa, 1 Sv dydžio radiacijos dozė, kurią ekspedicijoje į Marsą gali gauti JAV astronautai, neatitinka dabartinių NASA saugumo standartų, numatančių, kad rizika astronautams susirgti vėžiu negali padidėti daugiau nei 3 proc. Tačiau šie reikalavimai buvo suformuluoti turint mintyje skrydžius į žemąją Žemės orbitą, o ne į tolimąjį kosmosą, taigi, juos gali tekti peržiūrėti.
Pasak D. Hasslerio, NASA jau konsultuojasi su JAV nacionalinės mokslų akademijos Medicinos instituto mokslininkais dėl galimų didžiausių kosminės spinduliuotės dozės, kurią gali gauti astronautai tolimose kosminėse misijose, ribų.
Pranešama, kad „Curiosity“ surinkti duomenys apie radiaciją Marse yra patys išsamiausi, kurie kada nors buvo gauti skrydžio į Marsą ir darbo jame metu. „Curiosity“ matavo radiaciją per 8 mėnesius trukusią kelionę į Marsą ir per 300 pirmųjų jo paviršiuje praleistų dienų.
RAD registravo dviejų skirtingų tipų radiaciją: galaktikos kosminius spindulius ir energetines saulės daleles, tai yra, iš jos sklindančius labai greitų protonų srautus. Matavimai rodo, kad per vieną Marso paviršiuje praleistą dieną astronautai gautų po maždaug 0,64 milisivertų radiacijos dozę. Ji yra beveik 3 kartus didesnė už tą, kuri būtų gauta skrydžio į Marsą metu.
Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad kosminė apšvita Marse yra dinamiška ir priklauso nuo konkrečios Saulės aktyvumo fazės, tad „Curiosity“ atlikti matavimai beveik didžiausio Saulės aktyvumo metu gali būti koreguojami, sakoma pranešime. Šiaip ar taip, gauti rezultatai labai padės NASA ruošiant pirmąją ekspediciją į Marsą, kuri galėtų įvykti maždaug 2035 metais.
Paieška archyve
