JAV kariuomenės mokslo laboratorijos DARPA futurologai nusprendė atsitraukti nuo tipinių projektų – autonominių robotų ir dirbtinio intelekto valdomų kompiuterių – ir nukreipti dėmesį į šį bei tą „artimesnio žmogui“. Praėjusią savaitę agentūra paskelbė apie savo naujausią iniciatyvą – 70 mln. JAV dolerių vertės projektą, kurio tikslas – sukurti implantuojamą elektronikos įrenginį, kuriuo galima būtų gydyti kai kurias neurologines ligas.
Nors tikslas yra ambicingas, DARPA užsibrėžė jį pasiekti jau per penkerius metus. Toks įrenginys galėtų realiu laiku stebėti, analizuoti ir pateikti atsaką į smegenų signalus. Kitaip tariant, tai būtų kažkas panašaus į širdies ritmo vedlį, tik jis veiktų smegenyse. Mokslininkai tikisi, kad toks betarpiškas ryšys su žmogumi taip pat padėtų kurti efektyvius vaistus nuo neurologinių ir psichologinių būklių.
JAV Gynybos departamentas savo lėšas neurologiniams tyrimams skiria ne tik iš geros širdies: šiais laikais JAV kariai ligoninėse dažniau guli ne dėl fizinių sužalojimų, o dėl psichinių būklių – potrauminio streso sindromo, smegenų traumų, depresijos, nerimo, narkotikų vartojimo.
Norint geriau suvokti šias problemas DARPA ketina pasinaudoti technologijomis ir vykdys projektą, kuris priskiriamas JAV Vyriausybės BRAIN iniciatyvai tyrinėti žmogaus protą bei ieškoti naujų vaistų nuo psichinių ligų. Vien per pirmuosius šios iniciatyvos metus jai bus skirta 100 mln. dolerių – pusė jų atiteks DARPA agentūrai. Ši įstaiga tikisi arba patobulinti dabar naudojamą „giliosios smegenų stimuliacijos“ technologiją, arba aptikti naują, labiau tikslus atitinkantį mechanizmą.
Šiuolaikinėje medicinoje gilioji smegenų stimuliacija naudojama Parkinsono ligai gydyti – jau apie 10 000 pacientų visame pasaulyje gyvena su į smegenims implantuotais lustais, kurie siunčia elektrinius signalus į ligos paveiktus smegenų regionus, tokiu būdu kompensuojant dėl ligos atsirandančius nenormalius impulsus. Mokslininkai taip pat bando elektrinius implantus kitoms neurologinėms ligoms gydyti – pavyzdžiui, depresijai, obsesiniam-kompulsiniam sindromui, Tourette'o sindromui, epilepsijai.
Bendras šiuolaikinių smegenų implantų trūkumas – jų nesugebėjimas stebėti kiek efektyviai jie veikia – jie nesugeba „skaityti“ smegenų signalų. O tai yra rimta kliūtis, dėl kurios elektroniniai smegenų implantai kol kas negali būti naudojami gydyti tokioms sudėtingoms būklėms, kaip depresija, neturinti akivaizdžių biologinių žymenų. Ir nors neurotechnologijos yra itin sparčiai besivystanti sritis, žmogaus smegenys vis dar yra pats paslaptingiausias organas. Šiuolaikiniai mokslininkai savo įrangos veikimą grindžia miglotu suvokimu apie smegenis ir dažniausiai ligų gydymo bandymus atlieka bandymų ir klaidų metodu. „Kalbame apie sisteminį požiūrį į smegenis, o ne pavienių procesų ar kažkokių procesų nedidelio rinkinio analizavimą pagal konkrečią ligą“, – sakė DARPA programų vadovas Justinas Sanchezas.
Norint sėkmingai pasiekti tikslą, teks sukurti sudėtingus smegenų sistemų modelius. Laimei, vyriausybinių ir privačių organizacijų mokslininkai pastaraisiais metais nemažai nuveikė šioje srityje, siekdami geriau suvokti smegenų veikimo principus – JAV valdžios į šią sritį metami pinigai yra tik viena iš daugelio investicijų į smegenų paslapčių tyrimus.
Paieška archyve
