Purdue universiteto (JAV) inžinieriai sukūrė ir sėkmingai išbandė telekomunikacijoms skirtą prietaisą, kurį pasitelkus pavyko paslėpti šviesolaidžio kabeliais perduodamus duomenis, praneša BBC.co.uk.
Mokslininkai sėkmingai paslėpė beveik pusę optiniose skaidulose perduodamų duomenų, kontroliuodami šviesos spindulio sklidimo greitį ir sukurdami „laiko skyles“ – itin mažos trukmės laikotarpius, kurių metu neįmanoma užfiksuoti vykstančios komunikacijos. Tai pavyko padaryti pritaikius vadinamąsias metamedžiagas, su kuriomis susidūrusi šviesa elgiasi kitaip nei įprasta.
Maskavimas, kaip galima suprasti iš paties žodžio, yra objekto ar įvykio pavertimas neaptinkamu jį per atstumą stebinčiam asmeniui ar įrenginiui. Tai gali būti pasiekta manipuliuojant elektromagnetinių bangų dažniais. Praktinio tokių technologijų pritaikymo pavyzdys – radarų neaptinkami kariniai lėktuvai. Tačiau jau kuris laikas mokslininkai tyrinėja galimybę tam tikrus objektus padaryti nematomus ne tik radarui, bet ir žmogaus akiai.
Tiesa, visi iki šiol sukurti optinio maskavimo technologijų prototipai yra labai riboti ir neprilygsta fantastiniuose filmuose matytiems ar knygose aprašytiems „nematomumo apsiaustams“. Daugelis fizikų kol kas tik eksperimentuoja su įvairių metamedžiagų optinių savybių pritaikymu elektromagnetinių bangų manipuliacijoms, kuriomis būtų įmanoma paslėpti ne tik objektus erdvėje, bet ir tam tikrus įvykius laike. Šiuo atveju mokslininkams pavyko užmaskuoti duomenų perdavimo įvykį.
„Kai kažkas išsiunčia tam tikrą duomenų kiekį per esamos infrastruktūros šviesolaidinius kabelius, siunčiami yra binariniai kodai – vienetai ir nuliai. Mūsų sistemoje manipuliuojant šviesos sklidimo greičiu pavyko šiuos vienetus ir nulius paslėpti. Sistemoje sklindanti šviesa gali būti trikdoma ir kitais būdais, tačiau ši maskuotė sukuria zonas, kuriose neįmanoma nustatyti kaip keičiamas šviesos srautas“, – technologijos veikimą BBC portalui aiškino Andrew Weineris, vienas iš eksperimentą atlikusių mokslininkų.
Panašus prietaisas buvo pademonstruotas praeitų metų sausį, tačiau naudojantis juo pavyko paslėpti tik vieną dešimt tūkstantąją perduodamų duomenų kiekio dalį. Pats maskavimas vykdavo per itin trumpą ir nereguliariai pasikartojantį laikotarpį. Duomenų siuntimas buvo vykdomas brangiu femtosekundiniu lazeriu, o sistema veikė itin žemu, dideliam duomenų kiekiui perduoti netinkamu dažniu. Tuo tarpu Perdue universiteto mokslininkų sukurta sistema yra grindžiama įprastais interneto teikėjų naudojamais šviesolaidžio kabeliais, rašoma ITechPost.com.
Laboratorijoje išbandyta inžinierių technologija galėtų būti pritaikyta kuriant saugias telekomunikacijų sistemas konfidencialios informacijos perdavimui vyriausybinių institucijų ar privačių bendrovių kompiuterių tinkluose.
Kitas panaudojimo būdas – galimybė išvengti dėl pašalinių trikdžių dažnai prarandamus duomenis. Tai būtų įmanoma padaryti dalijant ir vėl iš naujo kombinuojant kabeliuose sklindančias šviesos bangas, portalui Nature.com teigė eksperimentą atlikusios mokslininkų komandos vadovas Josephas Lukensas.
Paieška archyve
