Grupė Didžiosios Britanijos biologų iš Esterio ir Esekso universitetų sukūrė metodą, kuris iš DNR mėginių nusikaltimo vietoje leidžia nustatyti nusikaltėlio pavardę. Tam visiškai nėra būtina, kad įvykdęs nusikaltimą žmogus kada nors anksčiau būtų davęs DNR mėginius ir kad tokio ankstesnio tyrimo rezultatai būtų saugomi kokioje nors policijos duomenų bazėje. Metodo esmę sudaro statistinė didelio DNR (Y chromosomoje, kuri perduodama tėvo sūnui) kiekio mėginių analizė. Mokslininkai aptiko, kad bendrapavardžiai vyrai ne visada, bet gana dažnai turi specifinius vienodus genetinio kodo Y chromosomose fragmentus. Be to kuo pavardė retesnė – tuo sutapimai ženklesni. Pačioms populiariausioms pavardėms, tokioms kaip Smit, naujas metodas beveik nereikšmingas.
Suradę nusikaltimo vietoje nusikaltėlio DNR fragmentus ir suradę tipiškus vienai ar kitai pavardei būdingus fragmentus, anglai beveik be paklaidos gali įvardinti jo pavardę. Ir nors tai nėra įrodymas, policija šią DNR prognozę gali sutikrinti su savo įtariamųjų sąrašais, paremtus kitais duomenimis. Jei atsiranda sutapimų, policija gali paimti konkretaus įtariamojo DNR mėginį ir tuomet visiškai sulyginti jo kodą su tais mėginiais, kurie buvo rasti nusikaltimo vietoje. Kadangi kai kuriais atvejais įtariamųjų sąrašas nepaprastai didelis, naujojo metodo autorių teigimu, pirminė atranka gali ženkliai pagreitinti tyrimą.
Atlikę eilę DNR pagrindu sumodeliuotų atpažinimų iš daugybės „įtariamųjų“ mokslininkai nustatė, kad įprastoms, ne itin populiarioms pavardėms jų metodo tikimybė įvardinti tikrojo nusikaltėlio pavardę 34 proc. Taigi visiškai įmanoma, kad turintys vienodas pavardes vyrai gali turėti ir bendrų protėvių, nors ir gana tolimose kartose.
Paieška archyve
