Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 23 d. 12:52
KTU mokslininkai sukūrė modelį, kuris gali pagerinti autonominių sistemų saugumą
Balandžio 23 d. 09:36
Asmeninis eksperimentas virto tyrimu: kokią įtaką darbui daro išmaniojo telefono atsisakymas?
Balandžio 22 d. 18:30
Jūsų duomenys jau dirba prieš jus: nauja sukčių taktika, kuri veikia net atsargiausius
Balandžio 22 d. 16:10
Kova su vėjo malūnais? Atsakė, ar įmanoma sustabdyti socialinių tinklų botus (1)
Balandžio 22 d. 14:38
Saugumas DI amžiuje: kiek privatumo esame pasiruošę iškeisti į patogumą?
Balandžio 22 d. 12:21
„LG Electronics“ 2026 m. televizorių inovacijos
Balandžio 22 d. 10:37
KTU mokslininkė apie dirbtinio intelekto poveikį smegenims: stebime kognityvinės evoliucijos pradžią
Balandžio 22 d. 08:16
Pusei darbo ieškančių lietuvių įsidarbinti trukdo skaitmeninių įgūdžių stoka
Balandžio 21 d. 18:22
Laikas tiksi: nuo birželio 1-osios daliai saulės ir vėjo parkų gresia atjungimas nuo tinklo
Balandžio 21 d. 15:46
Dirbtinis intelektas lyg sporto salė: kaip ne tik apšilti, bet ir užsiauginti raumenis?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

NCITA mokslininkai sukūrė „nenulūžtančią“ operacinę sistemą

Publikuota: 2012-02-27 21:21
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©FACEIT.LT
Inf. šaltinis: FACEIT.LT

Kompiuteris staiga „pakibo“… Apie tai ne kartą girdėjome iš savo draugų, pažįstamų, darbo kolegų ar susidūrėme patys. Kai kuriais atvejais tokia situacija gali atrodyti kaip pasaulio pabaiga.

Nieko nėra blogiau už katastrofą kompiuterių sistemose, kurios veikia medicininėje įrangoje, transporto priemonių valdymo sistemose ar sudėtinguose technologiniuose procesuose.

Mokslininkai iš Australijos Nacionalinio informacinių technologijų tyrimų centro (NCITA) jau eilę metų dirba prie apsaugos nuo šių problemų sistemos kūrimo. June Andronick ir jos vadovaujama komanda užsiima operacinės sistemos branduolio kūrimu, kuris turi būti suprojektuotas taip, jog „nenulūžtų“.

NCITA mokslininkai sukūrė „nenulūžtančią“ operacinę sistemą

Dabartinės patikimos programinės įrangos kūrimo metodikos pagrindą sudaro bandymų ir klaidų metodas, kai programinės įrangos kūrėjai numato maksimalų galimą situacijų skaičių, o po to viskas testuojama. Tuo tarpu NCITA dirba pagal formalios verifikacijos metodą, kuris iki šiol buvo laikomas kaip netinkamas praktiniam taikymui.

J. Andronick suburta komanda sugebėjo pasinaudoti šia metodika formaliam kodo patikrinimui. Šis kodas sudaro didžiąją operacinės sistemos branduolio dalį, o pati OS bus naudojama su procesoriais, naudojamais išmaniuosiuose telefonuose, nešiojamuose sistemose bei medicininėje įrangoje.

Sistema tampa stabili, kadangi sukurtas kodas yra tas komponentas, kuris aprūpina prieiga prie svarbiausių kompiuterio resursų, tokių kaip procesoriaus laikas, atmintis, išorinė aparatinė įranga. Išoriniai informacijos įvesties ir išvesties įrenginiai ir t. t.

Naujoji australų technologija taip pat gali padėti apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, kadangi operacinė sistema galės blokuoti nesankcionuotus veiksmus, kuriuos atlieka programinė įranga.

Įdomiausia tai, jog mokslininkų komanda sugebėjo parašyti nedidelę operacinę sistemą, kuri visuomet elgsis taip, kaip tai numatė jos kūrėjai, ir daugiau „nelūžinės“. Aišku, primenama, jog problemų vis tik gali iškilti, jei atsiranda nesklandumų aparatinėje įrangoje. Dabar belieka sulaukti „negendančios“ aparatinės įrangos ir turėsime idealias kompiuterines sistemas. Vis tik idealas pasiekiamas?


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Milžiniškos bangos Titane?

Ramią dieną lengvas vėjelis vos pašiauštų Žemės ežero paviršių. Tačiau Saturno palydove Titane – vieninteliame, be Žemės, Saulės sistemos kūne, kurio paviršiuje šiuo metu yra skystų ežerų – toks pat vėjas sukeltų maždaug trijų metrų aukščio bangas. Tokią prognozę pateikia MIT mokslininkų sukurtas modelis „PlanetWaves“.

Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje

Stebėti vidinę vainiko dalį, kur ir formuojasi Saulės vėjas, iki šiol buvo itin sunku. Nuo Žemės paviršiaus tai įmanoma tik per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, o kosminiai koronografai iki šiol negalėjo pakankamai tiksliai pažvelgti prie pat Saulės disko krašto.

Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį

Prieš 10–12 milijardų metų Visata išgyveno vadinamąjį kosminį vidurdienį – epochą, kai galaktikos augo sparčiausiai. Tam joms reikėjo milžiniškų vandenilio dujų atsargų, nes šios dujos yra pagrindinė žvaigždžių formavimosi žaliava. Tačiau aptikti šiuos telkinius sunku, nes jie patys švyti labai blausiai.

2026 m. balandis
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
2026-04-10 11:14
Saturno magnetinis burbulas – asimetriškas
2026-04-09 07:20
Milžiniški krateriai gali atskleisti Psichės paslaptį
2026-04-08 11:34
Magnetinės bangos Saulės gelmėse
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama