Prisiminus fantastinius filmus apie keliones po kosmosą, paprastai prieš akis iškyla didžiulės orbitinės kosminės stotys, tarnaujančios kaip tarpinės stotelės kelionėms po nutolusias planetas. Nors tai vis dar fantastinės idėjos, tačiau artimiausiais dešimtmečiais Rusija išsikėlė tikslus tokias stotis paversti apčiuopiama realybe.
Idėja nors ir grandiozinė, bet nėra visiškai utopinė. Priminsime, jog Tarptautinės kosminės stoties (TKS) vystyme dalyvaujančios valstybės sutarė jos eksploataciją pratęsti iki 2020 metų. Tolesniu laikotarpiu stoties likimas kol kas yra neaiškus – valstybinio finansavimo priežiūrai skirta nebus, tačiau pati stotis, tikimasi, dar galės funkcionuoti. Jei ir ne visu 100 %, bet kai kurie jos mazgai tikrai dar galėtų veikti. Į JAV dalį po 2020 metų gali kėsintis nemažai privataus kapitalo įmonių – tokius siekius jau dabar išsakė farmacijos gigantai. Tuo tarpu Rusija su savo stoties dalimi pati ėmė kurti ateities planus.
Kosminiais projektais užsiimančios kompanijos „Energija“ vadovas Vitalijus Lopota pareiškė, jog po 2020 metų Rusijai priklausanti TKS stoties dalis bus naudojama kaip autonominė orbitinė stotis, palaipsniui perdaroma į orbitinį pilotuojamą konstrukcinį-gyvenamąjį kompleksą. Šiame komplekse, kaip ir dabartinėje stotyje bus atliekami moksliniai eksperimentai, tačiau papildomai prisidės kitos funkcijos – ji bus naudojama kaip Rusijos pilotuojamų erdvėlaivių kosminė-techninė aikštelė, naujų technologijų ir kosminių aparatų bandymų platforma. Platformos statybą planuojama užbaigti 2031 metais.
Pagal planą, 2016–2017 metais prie TKS Rusijos segmento bus prijungtas daugiafunkcinis laboratorinis modulis, kurio masė sieks 20,7 tonų. Vėliau bus nuskraidintas jungiamasis modulis bei du moksliniai-energetiniai moduliai ir autonomiškai skriejantis technologinis aparatas. 2024–2031 metų laikotarpiu stotį papildys dar 3 sunkiasvoriai moduliai po 40 tonų kiekvienas. Kai kurie šie moduliai pakeis jau atitarnavusias dabartines TKS dalis, kiti bus visiškai naujos paskirties.
Galiausiai, laikotarpyje iki 2040 metų, kuomet kelionės į Marsą taps visiškai realios, šio komplekso pagrindu bus sukurtas naujas pilotuojamas Tarpplanetinis ekspedicinis kompleksas (TEK). Visi reikiami moduliai bus dalimis iškelti į orbitą naudojant dabartinius Rusijos erdvėlaivius „Sojuz“ ir „Progres“ bei dar tik projektuojamą ateities erdvėlaivį. Vėliau iškeltos dalys bus sujungiamos atvirame kosmose.
TEK turės daugkartinio naudojimo orbitinį „buksyrą“ – transportinį laivą su branduoliniu varikliu, tarpplanetinį erdvėlaivį, sandėliavimo modulį ir galiausiai – nusileidimo-pakilimo aikštelę į Marsą skrendantiems erdvėlaiviams.
Paieška archyve
