Stebėjo, kaip gimsta jauniausia visatos žvaigždė

Jeilio ir Harvardo mokslininkai, naudodami specialų NASA teleskopą, stebėjo, kaip gimsta jauniausia ir naujausia visatos žvaigždė.

Astronomai nustatė, kad jauniausia žvaigždė yra Persėjo žvaigždžių formavimosi regione, nuo Paukščių tako nutolusiame maždaug per 800 šviesmečių, rašo telegraph.co.uk.

Nepaisant mažo jos dydžio, mokslininkai užfiksavo tikslų momentą, kai žvaigždė, vadinama L1448-IRS2, gimė. Tai kol kas detaliausias iki šiol žvilgsnis į žvaigždės gimimą. Jo negalima pamatyti plika akimi ar mėgėjiška astronomų technika.

Iš žvaigždės dydžio mokslininkai sprendžia, kad tai ankstyviausia jos formavimosi stadija. Ji pastebima tik dėl įspūdingų dujų darinių, esančių aplink ją.

Žvaigždę šiais metais aptiko Jeilio universiteto, Harvardo-Smithsonijaus astrofizikos centro ir Maxo Plancko astronomijos instituto Vokietijoje mokslininkai.

Naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, mokslininkai padarė nepaprastų žvaigždės nuotraukų.

Straipsnį leidinyje „Astrophysical Journal“ paskelbusi mokslininkų komanda teigia, kad žvaigždė dar nėra visiškai išsivysčiusi.

Anot jų, ji „tik pradėjo traukti medžiagą iš ją supančio dujų ir dulkių apvalkalo“. Žvaigždę pavyko aptikti tik dėl silpnos šviesos, kurią skleidžia ją supančius dujos.

„Labai sunku aptikti žvaigždžių formavimosi stadijoje esančius objektus, nes jie labai trumpalaikiai ir spinduliuoja labai mažai šviesos“, – teigė tyrimui dalyvavęs Jeilio mokslininkas Xuepeng Chen.

„Žvaigždes apibrėžia jų masė, tačiau mes vis dar nežinome, kurioje formavimosi stadijoje ji įgauna didžiausią masę“, – pridūrė astronomas iš Jeilio universiteto Hectoras Arce`as.

Ekspertai mano, kad žvaigždės formuojasi iš didelių, šaltų ir tankių dujų ir dulkių regionų, vadinamų molekuliniais debesimis, kurie pasklidę po visą visatą. Mokslininkai mano, kad atrastoji žvaigždė yra tarp dviejų formavimosi fazių.

Pirmojoje ypač tankus molekulinio debesies regionas pradeda spiestis, o antrojoje, kai gravitacija pritraukia pakankamai medžiagos, iš supančio apvalkalo susiformuoja tankus, karštas branduolys.

Dauguma protožvaigždių yra maždaug 1–10 kartų ryškesnės už Saulę, jas supa didelį dulkių apdangalai, kurie infraraudonoje šviesoje švyti. Mokslininkai mano, kad rastoji žvaigždė yra per blanki, kad galėtų būti vadinama tikra „protožvaigžde“.

Kadangi žvaigždė iš savo centro dideliu greičiu išskiria dujų srautus, jie nusprendė, kad „ji jau įgavo tam tikrą preliminarią masę, taigi pirmoji fazė jau pasibaigus“.

Mokslininkai tikisi, kad naudodami naująjį „Herschel“ kosminį teleskopą, paleistą gegužę, galės aptikti ir daugiau panašių žvaigždžių.