Elektronika.lt
 2026 m. kovo 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 16 d. 20:54
Lietuva ir Latvija pradeda kvantinės komunikacijos infrastruktūros projektą „Lat-LitQN“
Kovo 16 d. 18:42
„Lexus“ pristato visiškai naują ES: Lietuvoje pirmiausia pasirodys elektrinės versijos
Kovo 16 d. 16:30
Nerimas dėl egzaminų – KTU psichologo patarimai
Kovo 16 d. 15:32
FTMC vystoma moderni netiesinė mikroskopija ir DI – naujos galimybės biomedicinai ir skydliaukės vėžio diagnostikai
Kovo 16 d. 13:47
Kam skitas slaptasis naršymo režimas?
Kovo 16 d. 11:10
Energetika tarp geopolitikos ir žaliojo kurso: kas laukia po AEI proveržio?
Kovo 16 d. 09:30
Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime (1)
Kovo 16 d. 07:11
Pasaulinis IQ pirmą kartą krenta: pasimokykite iš programuotojų, kaip išlikti protingesniais už DI
Kovo 15 d. 16:41
Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
Kovo 15 d. 12:09
Lietuva stiprina skaitmeninį skydą: universitetai ir verslas kuria bendrą atsaką kibernetinėms grėsmėms
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Rusai jau ruošiasi susidūrimui su asteroidu „Apofis“

Publikuota: 2010-05-20 08:34
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Balsas.lt
Inf. šaltinis: Balsas.lt

Nors JAV astronomų skaičiavimais tikimybė, kad asteroidas „Apofis“ 2036 m. balandžio 13 d. susidurs su Žeme, tėra tik 1: 250 000, Rusijos kosmoso agentūra jau ruošia planą, kaip išvengti galimos katastrofos.

Rusijos kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“ ruošiasi paleisti kosminį aparatą asteroidui 99942 „Apofis“ tirti. Jį kuria S. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo specialistai. Kosminio aparato padedami Rusijos mokslininkai tikisi išsiaiškinti šio asteroido sandaros bei orbitos ypatumus ir, atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, imtis priemonių, kurios padėtų išvengti tragedijos, remdamasi Rusijos Mokslų akademijos Kosminių tyrimų instituto direktoriumi akademiku Levu Zelionyj, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Preliminarus galimo „Apofis“ smūgio į Žemę 2036 m. „rizikos kelias“
Preliminarus galimo „Apofis“ smūgio į Žemę 2036 m. „rizikos kelias“. „Wikipedia“ iliustr.

„2029 metais asteroido judėjimo trajektorija bus gana arti Žemės, o kito priartėjimo ciklo metu, 2036 metais, egzistuoja didesnė už nulį tikimybė, kad jis gali susidurti su mūsų planeta. Smūgio atveju sugriovimų mastas būtų kelis kartus didesnis už Tunguskos meteorito padarytą žalą“, - pareiškė mokslininkas, skaitydamas pranešimą bendrovės „Rosijskije kosmičeskije sistemy“ surengtame seminare.

Rusijos komoso agentūros „Roskomos“ vadovas Anatolijus Perminovas patvirtino, kad agentūra jau rengia apsisaugojimo nuo galimos katastrofos planą. Jo teigimu, agentūrai yra pateikti keli projektai, kaip nukreipti „Apofis“ asteroido skrydžio trajektoriją nuo Žemės.

„Skaičiavimai rodo, kad per nustatytą laikotarpį galima pagaminti specialios paskirties kosminį aparatą, kuris leistų išvengti tokio susidūrimo nesunaikinant asteroido, nesprogdinant jo jokiais branduoliniais užtaisais“, - sakė „Roskomos“ vadovas.

Žymiausi Rusijos mokslininkai turės apsispręsti, kokį susidūrimo su asteroidu „Apofis“ būdą reikėtų pasirinkti, teigiama pranešime. Po to, kai bus priimtas sprendimas, ketinama pasiūlyti bendradarbiauti vykdant šį projektą didžiausioms pasaulio kosminėms agentūroms – NASA, ESA, Kinijos ir kitų šalių. Tai daryti esą verčia tokio projekto brangumas.

Šiuo metu Rusijos mokslininkai siūlo įvairius „Apofis“ keliamo potencialaus pavojaus sumažinimo būdus, teigiama pranešime. Rusijos Kosmonautikos akademijos prezidento, Keldyšo tyrimų centro vadovo Anatolijaus Korotejevo manymu, į kosmosą būtina paleisti palydovą, kuris keistų asteroido skrydžio trajektoriją.

„Jei kosminis aparatas skris šalia „Apofio“, jį veiks ne tik asteroidas, bet ir jis pats darys poveikį „Apofiui“. Ir nors jų masės labai skirsis, o poveikis asteroidui bus silpnas, pakankamai ilgai skrendant šalia „Apofį“ galima nukreipti nuo pavojingos Žemei trajektorijos“, - sakė jis.

Tačiau egzistuoja ir kita nuomonė – kai kurie rusų mokslininkai siūlo naudoti „jėgos poveikį“, tai yra, nukreipti „Apofį“ nuo kurso naudojant tiesioginį smūgį ar sprogstamąjį užtaisą.

„Asteroidą galima paveikti pasitelkus impulsą, tai yra, sprogimą arba smūgį, bet galima naudoti ir gravitacijos poveikį, atskraidinus prie jo tam tikros masės kosminį aparatą. Jo gravitacija trauktų „Apofį“ į šalį nuo Žemės“, - „Interfax“ cituoja S. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo inžinierių Kirilą Stichno.

2004 m. atrastas asteroidas 99942 „Apofis“ yra maždaug 2 futbolo aikščių dydžio. Pasaulio visuomenės dėmesį jis atkreipė po to, kai buvo nustatyta, jog egzistuoja tikimybė, kad palyginti netolimoje ateityje jis gali įsirėžti į Žemę. Mokslininkų teigimu, net jei taip ir nutiktų, „Apofis“ nesukeltų globalios katastrofos, o tik nuniokotų tam tikrą planetos regioną.

Naujausi šio asteroido stebėjimo duomenys, praėjusį rudenį gauti Havajų universiteto (JAV) Mauna Kėja observatorijoje, leido astronomams perskaičiuoti jo orbitą. Paaiškėjo, kad patikslinta „Apofis“ orbita kelia mažesnį susidūrimo su Žeme pavojų.

„Naudojant naujuosius duomenis ir patobulintą kompiuterinį modeliavimą nustatyta, kad tikimybė, jog 2036 m. balandžio 13 dieną „Apofis“ susidurs su Žeme, nuo 1: 45 000 sumažėjo iki maždaug 4: 1 000 000“, - pareiškė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje netoli Žemės skriejančių objektų programos mokslininkas Steve'as Chesley.

Iš pradžių buvo manoma, kad tikimybė, jog šis asteroidas susidurs su Žeme dar 2029 m., siekia 2,7 proc. Tolimesni stebėjimai visiškai atmetė susidūrimo 2029 m. prielaidą.

Tačiau astronomai pažymi, kad „Apofis“ 2029 m. balandžio 13 d. vis tiek pasieks priartėjimo prie Žemės rekordą. Nors ir nekeldamas pavojaus, jis pralėks 29 280 kilometrų atstumu nuo mūsų planetos.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (1)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama