Atradimas: mokslininkai didžiajame hadronų kolaideryje rado „antidalelę“

Mokslininkai, eksperimentuojantys su „pragaro mašina“ vadinamu didžiuoju hadronų kolaideriu, pareiškė, kad jiems pavyko rasti labai neįprastą dalelę.

Fizikai, dirbantys viename iš „pragaro mašinos“ detektorių pirmą kartą per visą kolaiderio darbo istoriją išgavo dalelytę, kuri turi „gražųjį“ kvarką ir „keistąjį“ antikvarką (arba keistąjį B–mezoną (Bs), pirmą kartą gautą eksperimento metu 2006 m. Fermi laboratorijoje (JAV).

Mezonas – bozonas arba tas pat, kas hadronas su sveiku sukiniu. Standartiniame modelyje mezonus sudaro lyginis kvarkų ir antikvarkų skaičius. Nestabili elementarioji dalelė.

RIA NOVOSTI cituoja detektoriaus LHCb administruojamą puslapį, kad mokslininkams pavyko rekonstruoti įvykį, kuris visais parametrais atitinka dalelytės, kurią sudaro kvarkas-b (beauty – angl. „grožis“) ir antikvarkas- s (strange – angl. „keistas“) sklimą.

„Ji susiformavo kartu su visomis kitomis dalelėmis susidūrus dviems protonams, išjudintus iki 3,5 teraelektrovoltų energijos. Mezonas-Bs, praskridęs 1,5 mm, suskilo į tris kitas daleles. Viena iš jų, mezonas-Bs, praskriejusi dar 6,5 mm, suskilo į dar tris kitas ilgaamžes daleles – mezonus K+, K– ir pi–mezoną. Šių trijų dalelyčių trajektorijas užfiksavo minėtas detektorius LHCb. Gauti duomenys leido labai tiksliai nustatyti, kokia būtent dalelė buvo motininė, pirmapradė“, – sako tyrėjai.

LHCb detektorius, kuris yra vienas iš keturių hadrono kolaiderio detektorių, skirtas atsakyti į klausimą, kodėl matoma Visata sudaryta tik iš įprastos materijos, o ne materijos ir antimaterijos per pusę. Todėl tyrėjai ir bando ištirti daleles, kurios turi B-kvarkų (B–Mezonus).

Šios dalelės turi unikalią savybę osciliuoti (svyruoti) – „persikūnyti“ iš dalelės į antidalelę. Kaip parodė eksperimentai, šie mezonai taip persikūnija po tris trilijonus kartų per sekundę.

Skeptikų teigimu, eksperimento metu gali būti sukurta juodoji skylė, kuri galėtų įtraukti visą Žemės planetą. Kai kas jau spėjo LHC perkrikštyti „pragaro mašina“.

Jau anksčiau eksperimentuojant LHCb pavyko užfiksuoti mezono B+ atsiradimą. Jį sudaro b–antikvarkas ir u–kvarkas (nuo žodžio up – „aukštesnis“). Pirmą kartą ši dalelytė atrasta 1980 metais.

Didysis hadronų kolaideris (greitintuvas) po metų pertraukos buvo paleistas 2009 metų lapkričio 20 d., o pats įrenginys pradėtas konstruoti 1990–ųjų pabaigoje.