28 galimų NASA misijų taikiklyje – gyvybės paieškos

JAV kosmoso agentūra sprendžia dėl 28 potencialių misijų, kurių tikslas – gyvybės paieškos Saulės sistemoje ir už jos ribų.

„Astobiologija ir gyvybės paieškos yra svarbiausia, ko turėtume imtis toliau tiriant Saulės sistemą“, – teigė Cornellio universiteto Itakėje, Niujorke, mokslininkas Steve`as Squyresas.

„Mes laukiame 28 skirtingų misijų, kurios apimtų viską nuo ant Merkurijaus nusileisti galėsiančių aparatų iki aparatų, praskriesiančių pro Saulės sistemos pakraščiuose esančius objektus. Ir tai ypač svarbu gyvybės paieškoms“, – aiškino jis.

Tarp susidomėjimą keliančių objektų – trijų pakopų Marso misija, kuri į Žemę atgabentų Marso dirvožemio pavyzdžių, teigė S. Squyresas. Jis dirbo ir prie marsaeigių „Spirit“ bei „Oportunity“, jau šešerius metus tiriančių raudonąją planetą, projektų.

„Šie pavyzdžiai galėtų atskleisti, ar kažkada, o galbūt dar ir dabar, Marse buvo kokios nors gyvybės formos“, – teigė jis.

Kita misijos dalis tirtų planetos atmosferoje esančio metano prigimtį ir bandytų nustatyti, ar jis organinės kilmės.

Metanas Marso atmosferoje greitai suskyla, tačiau mokslininkai 2003 metais planetos paviršiuje aptiko jo pėdsakų. Tai leidžia manyti, kad planeta nėra visiškai negyva.

„Taigi pasiūsime misija, kuri ieškos potencialių metano šaltinių ir nustatys, ar jie gali būti biologinės kilmės“, – kalbėjo S. Squyresas.

Iš tolimesnių Saulės sistemos objektų, anot jo, mokslininkus ypač domina Jupiterio palydovas Europa.

„Manoma, kad po Europos paviršių dengiančiu ledo sluoksniu gali būti skysto vandens vandenynas. Svarstome į Europą pasiųsti robotą, kuris, be kita ko, turėtų įrankius, galinčius prasibrauti pro ledą ir aptikti vandenį, jei jis ten yra“, – aiškino S. Squyresas.

Mokslininkų dėmesį traukia ir Saturno palydovas Titanas.

„Žinome, kad šiame palydove yra daug organinių mineralų. Ilgalaikėje perspektyvoje svarstome apie misiją, kuri padėtų išsamiai Titaną ištirti. Ji apimtų ir palydovą, Titaną tirsiantį iš orbitos, balioną Titano atmosferoje, nusileidimo aparatą, kuris nutūptų viename skysto metano ežerų“, – teigė mokslininkas.

Be to svarstoma misija, kuri į Žemę pargabentų kometos mėginius. „Manoma, kad kometose yra daug organinių medžiagų, būtinų gyvybės atsiradimui. Greičiausiai daugelis organinių medžiagų į Žemę atkeliavo su kometomis“, – aiškino S. Squyresas.

Anot jo projektų skaičius bus sumažintas, o tik tuomet bus pateiktos rekomendacijos, kurios misijos turėtų būti prioritetinėmis.