NASA mokslininkai ieško aplink Saulę skriejančios nematomos „mirties žvaigždės“, kuri į Žemę laido potencialiai katastrofiškas kometas.
Žvaigždė, taip pat žinoma Nemezidės vardu, yra penkis kartus didesnė už Jupiterį, rašo telegraph.co.uk.
Kai kurie mokslininkai apšaudymą tokiomis ledinėmis raketomis kaltina dėl visuotinių išnykimų, kurie, anot jų, kartojasi kas 26 mln. metų.
Manoma, kad Nemezidė nuo Saulės nutolusi maždaug 25 tūkst. kartų toliau nei Žemė. Astronomai mano, jog tai vadinamoji raudonoji arba rudoji nykštukė – „nesėkminga“ žvaigždė, kuriai nepavyko sukaupti pakankamai energijos, kad galėtų degti kaip Saulė.
Tikimasi, kad ją pavyks aptikti kosminiu infraraudonųjų spindulių teleskopu WISE. Praėjusiais metais paleistas teleskopas šių metų sausį pradėjo dangaus tyrimus. Tikimasi, kad jis atras tūkstantį rudųjų nykštukių, nuo Saulės nutolusių 25 šviesmečių atstumu. Artimiausia šalia mūsų esanti paprasta žvaigždė yra už 4,5 šviesmečių.
Manoma, kad mūsų Saulės sistemą supa sferinės formos kometų sritis, esanti dvigubai toliau nei Nemezidė, ir vadinama Otro debesimi. Kai kurios kometos išlekia iš šios srities ir skrieja planetų link. Manoma, kad dėl to kalta „mirties žvaigždės“ gravitacija.
Paleontologai Davidas Raupas ir Jackas Sepkoskis atrado, kad per pastaruosius 250 mln. metų gyvybė Žemėje sunaikinama kas 26 mln. metų. Manoma, kad šių katastrofų priežastis – nukritusios kometos.
Panašus susidūrimas su asteroidu prieš 65 mln. metų sunaikino dinozaurus, nors dėl to Nemezidė nekaltinama.
Dauguma žvaigždžių turi vieną ar daugiau žvaigždžių kompanionių, skriejančių viena aplink kitą. Tad tokių palydovių neturinti Saulė būtų neįprastas reiškinys.
Svarbiausia užuomina apie Nemezidės egzistavimą yra paslaptingoji nykštukinė planeta Sedna, aplink Saulę skriejanti ištęsta orbita. Vieną ratą ji įveikia per 12 mln. metų.
2003 metais Sedną atradęs Mike`as Brownas teigė: „Sedna – labai keistas objektas. Jos ten neturėtų būti. Ji niekada nepriartėja prie jokių didžiųjų planetų ar saulės. Ji labai toli, skrieja ypač ekscentriška orbita. Vienintelis būdas, kodėl ji skrieja tokia orbita, yra tai, kad kažkoks milžiniškas kūnas tave nubloškia. Tad kas ten slypi?“
Profesorius Johnas Matese`as iš Louisiana universiteto teigia, kad daugelis vidinėje Saulės sistemoje skriejančių kometų, atrodo, atkeliavo iš Orto debesies. Jas patraukė žvaigždė kompanionė. Anot jo, ši žvaigždė yra penkis kartus didesnė nei Jupiteris ir 7 tūkst. kartų didesnė nei Žemė.
„Turime statistiškai reikšmingų įrodymų, kad šią kometų santalką galėjo nulemti Saulės kompanionė“, - tvirtino mokslininkas.
Paieška archyve
