NASA pradėjo antrąją „aktyvaus klausymosi“ programos dalį, siekdama aptikti Marso paviršiuje esančio marsaeigio „Phoenix Mars Lander“ siunčiamus signalus, pranešė „Space.com“.
 Apačioje dešinėje - dabartinė „Phoenix Mars Lander“ buvimo vieta. 2010 m. sausio 6 d. „Mars Reconnaissance Orbiter“ padaryta nuotr. |
|---|
Tuo tikslu aplink Marsą skriejantis palydovas „Mars Odyssey“ visą savaitę klausėsi galimų „Phoenix Mars Lander“signalų, pranešančių, kad aparatas atgijo po ilgos Marso žiemos, kai saulės šviesos nepakanka baterijoms įkrauti.
„Phoenix Mars Lander“ nusileido Marse 2008 m. gegužės 25 dieną ir sėkmingai veikė netoli planetos šiaurės ašigalio esančiame regione. Marsaeigio tyrimai truko 2 mėn. ilgiau, nei planuota.
Tačiau, prasidėjus žiemai ir saulei žemai pakylant virš horizonto, „Phoenix Mars Lander“ pritrūko energijos, ir 2008 m. lapkritį ryšys su juo nutrūko.
Dabar marsaeigio nusileidimo vietoje – pavasario vidurys, saulė danguje šviečia maždaug po 22 val. kasdien, o „Phoenix Mars Lander“ saulės fotoelementus pasiekiantis šviesos kiekis beveik atitinką tą, kuris buvo pasibaigus pagrindinei 3 mėnesių trukmės tyrimų misijai.
Pasak NASA atstovų, šis marsaeigis nėra skirtas atlaikyti itin žemas temperatūras Marso ašigalio zonoje, tačiau tuo atveju, jei jam tai pavyktų, „Phoenix Mars Lander“, sukaupęs reikiamą energijos kiekį, veiktų periodinių įsijungimų režimu ir siųstų radijo signalus aplink Marsą skriejantiems palydovams.
Pirmoji marsaeigio „klausymosi“ programos dalis prasidėjo 2010 m. sausio mėnesį. Antrąją „Mars Odyssey“ pradėjo vasario 22 dieną, ji truks iki vasario 26-osios, praneša „Space.com“. Per šį laiką „Mars Odyssey“ virš marsaeigio buvimo vietos praskris 50 karų. Trečioji programos dalis prasidės balandžio 5 d. – tuo metu saulė visą parą švies virš marsaeigio buvimo vietos.
Paieška archyve
