Elektronika.lt
 2026 m. kovo 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 17 d. 15:59
Naujose „iOS“ ir „macOS“ operacinėse sistemose nuotraukų informacija siunčiama „Apple“
Kovo 17 d. 12:57
Mitais apipinti elektromobiliai: kodėl nerekomenduojama tempti ir kaip krauti lyjant?
Kovo 17 d. 09:15
Penkios klaidos, kurios verslui brangiai kainuoja renkantis elektros tiekimą
Kovo 16 d. 20:54
Lietuva ir Latvija pradeda kvantinės komunikacijos infrastruktūros projektą „Lat-LitQN“
Kovo 16 d. 18:42
„Lexus“ pristato visiškai naują ES: Lietuvoje pirmiausia pasirodys elektrinės versijos
Kovo 16 d. 16:30
Nerimas dėl egzaminų – KTU psichologo patarimai
Kovo 16 d. 15:32
FTMC vystoma moderni netiesinė mikroskopija ir DI – naujos galimybės biomedicinai ir skydliaukės vėžio diagnostikai
Kovo 16 d. 13:47
Kam skitas slaptasis naršymo režimas?
Kovo 16 d. 11:10
Energetika tarp geopolitikos ir žaliojo kurso: kas laukia po AEI proveržio?
Kovo 16 d. 09:30
Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime (1)
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Dabartiniai žmonės – rutinos vergai, atskleidė eksperimentas

Publikuota: 2010-02-22 10:14
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Balsas.lt
Inf. šaltinis: Balsas.lt

Mūsų buvimo vietą galima tiksliai nuspėti 93 proc. viso paros laiko, nes visus valdo kasdienybės rutina, nustatė JAV mokslininkai.

Pasak jų, dauguma šiuolaikinių žmonių gyvena paskendę kasdienybės rutinoje, o spontaniškai besielgiančių asmenybių dabartinėje visuomenėje beveik nebelikę. Nors daugelis save laiko visiškai laisvais, galinčiais elgtis kaip tinkami, JAV atliktas eksperimentas patvirtino, kad iš tikrųjų viskas yra priešingai. „Mes visi daugiau ar mažiau gyvename nuobodžiai“, - tvirtina Bostono Šiaurės rytų universiteto Sudėtinių tinklų tyrimų centro mokslininkas Albertas - Laszlo Barabasis.

Nors kai kuriems atrodo, kad yra laisvi kaip paukščiai, iš tikrųjų dauguma esame kasdienės rutinos vergai, teigia JAV mokslininkai
Nors kai kuriems atrodo, kad yra laisvi kaip paukščiai, iš tikrųjų dauguma esame kasdienės rutinos vergai, teigia JAV mokslininkai. „Barabasilab.neu.edu“ iliustr.

Jis kartu su kolegomis tris mėnesius nagrinėjo maždaug 50 000 vieno JAV mobiliojo ryšio tinklo vartotojų judėjimo po šalies teritoriją trajektorijas. Duomenys, kuriuos mokslininkams suteikė mobiliojo ryšio bendrovė, leido fiksuoti šių vartotojų buvimo vietą remiantis jų telefonų signalų keitimusi su ryšio tinklo bazinėmis stotimis, tačiau visa informacija buvo nuasmeninta – tyrėjai negalėjo identifikuoti eksperimente dalyvavusių žmonių.

Tyrimo, kuriuo buvo siekiama įvertinti galimybių nuspėti žmonių mobilumą ribas, rezultatai skelbiami žurnale „Science“.

Pagrindinė mokslininkų išvada tokia: nepriklausomai nuo to, ar žmonės paprastai būna sąlyginai netoli nuo savo namų, ar išvyksta toli nuo jų, jų fizinis judėjimas teoriškai yra nuspėjamas iki 93 proc. viso paros laiko. Nuspėjamumu tyrimo autoriai vadina galimybę numatyti atskiro žmogaus buvimo vietą po valandos, remiantis ankstesnėmis jo judėjimo po miestą ar šalį trajektorijomis. Pasak mokslininkų, jei būtų pateikta 100 tokio asmens būsimos buvimo vietos prognozių, 93 atvejais jos būtų visiškai teisingos.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįtikėtina, tačiau visos žmogaus judėjimo trajektorijos išėjus iš namų ir vėl į juos sugrįžus yra stebėtinai stabilios: automobilių aikštelė, autobuso stotelė ar traukinių stotis, stabtelėjimas pakeliui prie spaudos kiosko ar kavos parduotuvės, biuras, kelionės pas klientus, pietūs kavinėje, dalykiniai susitikimai – visa tai per ilgesnį laiko tarpą leidžia sukurti individualų judėjimo modelį, kuris leidžia statistiškai patikimai prognozuoti atskiro žmogaus buvimo vietą pasirinktu laiku. Nors iš pirmo žvilgsnio žmonių judėjimo trajektorijos atrodo visiškai atsitiktinės, pasak mokslininkų, būsimą jų buvimo vietą galima numatyti gana tiksliai.

Pasak tyrėjų, toks rezultatas beveik nepriklauso nuo žmonių lyties, amžiaus, kalbos skirtumų, o taip pat nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaimo vietovėje.

Įdomu, kad, remiantis mobiliojo ryšio tinklo naudojimo duomenimis, nustatyta, jog žmonių buvimo vieta daugiau ar mažiau patikimai prognozuojama ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, kai žmonės atitrūksta nuo darbo rutinos, privalomų maršrutų bei tvarkaraščių, ir gali vykti kur nori ir kada nori. Pasak tyrimo autorių, tai liudija, jog rutina giliai įsišaknijusi žmogaus prigimtyje, ir jos negalima sieti tik su kasdieniais darbo reikalais.

Šio ir kitų panašaus pobūdžio tyrimų duomenys, pasak mokslininkų, gali praversti kuriant žmonių judėjimo prognozavimo modelius, kurie padėtų geriau planuoti miestų transporto sistemas, energijos tiekimo tinklų ir kitų infrastruktūros objektų projektavimą. Jie taip pat būtų naudingi epidemijų bei stichinių nelaimių atvejais.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (1)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama