Astronomai žengė dar vieną žingsnį egzoplanetų tyrimų kryptimi – jiems pavyko išmatuoti tiesioginį jos spektrą. Tai yra pirmasis kartais, kai apie tolimosios planetos atmosferos sudėtį galima spręsti ne iš netiesioginių duomenų, o iš informatyvaus spektrinio signalo.
Nors skaitant panašias naujienas, gali pasirodyti, jog skurdūs šiuolaikiniai egzoplanetų tyrimų duomenys verti praėjusių amžių, o ne XXI-ojo, tačiau patys tyrimai yra dar labai jauni – tik 1992 metais pavyko pirmą kartą eksperimentiškai įrodyti egzoplanetų egzistavimą, o 2008 metais pirmą kartą gauta jų nuotraukas. Prisiminus dar ir tą faktą, jog lyginant su žvaigždėmis jų ryškis yra nepalyginamai silpnesnis, turbūt nieko keisto, jog iki šiol dar niekada nėra pavykę tiesiogiai išmatuoti egzoplanetos spektro.
Mokslininkai tyrinėjo dar 2008 metais aptiktą žvaigždės HR 8799 sistemą ir joje žinomas tris egzoplanetas. Didžiausią dėmesį mokslininkai skyrė antrajai iš trijų egzoplanetų - HR 8799c. Ji priklauso taip vadinamų „karštųjų Jupiterių“ klasei – masė bent 10 kartų viršija Žemės masę, o paviršiaus temperatūra siekia 800 laipsnių Celsijaus.
Išmatuotas egzoplanetos spektras / ©ESA
Pasinaudodami VLT (Very Large Telescope) teleskopo teikiamomis galimybėmis mokslininkams pavyko gauti HR 8799c nuotrauką su beveik 5 valandų trukmės ekspozicija. Gautuose duomenyse įvertinę jau žinomą gimtosios žvaigždės spektrą, mokslininkams pavyko išskirti tik egoplanetos spektrines dedamąsias.
Pagal spektrą mokslininkams pavyko nustatyti egzoplanetos atmosferos sudėtį ir gauti kai kurių papildomų duomenų apie planetos paviršinių sluoksnių medžiagas. Šiuo atveju įdomu ne tiek patys rezultatai (žinoma, astronomus domina ir tai, tad plačiau apie juos galite paskaityti ESA puslapyje), kiek tai, jog jie nepilnai sutapo su ankstesniais teoriniais HR 8799c duomenimis. Vadinasi ir kitų jau surastų egzoplanetų spėjami duomenys apie atmosferos sudėtį gali būti netikslūs, tad prieš akis nusimato dar nemažai įdomių atradimų. Na, ošį tyrimą atlikę mokslininkus toliau „medžioja“ likusių dviejų sistemos egzoplanetų spektrinius duomenis.
Jeigu pavyktų gauti kitų egzoplanetų spektrus, mokslininkams atsivertų puikios galimybės derinti bendras astrofizikos hipotezes bei tikslinti planetų formavimosi ir jų evoliucijos eigą. Tikimasi, jog šie, 2010 metai, bus tikras proveržis šioje srityje – tam turėtų pasitarnauti Kepler teleskopas, skirtas būtent egzoplanetų tyrimams. Priminsime, jog pernai metų pabaigoje jis aptiko net 5 naujas egzoplanetas.
Paieška archyve
