Stereotipas, kad kompiuterių specialistai yra moksliukai su didžiuliu susidomėjimu moksline fantastika, gali būti moteris nuo šios srities atstumianti priežastis. Tokią išvadą daro studiją atlikę mokslininkai, praneša „LiveScience“.
„Kai žmonės mąsto apie kompiuterių mokslus, iškart į galvą šaunantis vaizdas yra moksliukas, apsuptas kompiuterinių žaidimų, mokslinės fantastikos suvenyrų ir nesveiko maisto“, – sako tyrimui vadovavusi psichologijos specialistė Sapna Cheryan iš Vašingtono universiteto.
„Toks stereotipas nepatinka daugeliui moterų“, – aiškina ji, pridurdama, jog situacijos rezultatas tas, kad moterys nutaria vengti su kompiuterių mokslais susijusių studijų bei darbo. Tokia išvada gali padėti paaiškinti, kodėl, 2008 metų duomenimis, JAV tik 22 proc. iš baigiančiųjų kompiuterių mokslus yra moterys.
Ne tik moterys praranda kai kurias „geriausias karjeros galimybes, bet ir kompiuterių mokslai praranda moterišką požiūrį“, žurnale „The Journal of Personality and Social Psychology“ rašo S. Cheryan su kolegomis.
Mokslininkų rezultatai gauti ištyrus daugiau nei 250 kitas specialybes pasirinkusių studentų.
Pirmajame bandyme apie 40 merginų ir vaikinų įėjo į mažą auditoriją – joje buvo arba objektai, stereotipiškai siejami su kompiuterių mokslais, tokie kaip „Žvaigždžių karų“ plakatai, vaizdo žaidimai bei „Coca Cola“ skardinės, arba nestereotipiški daiktai – plakatai su gamtos vaizdais, žodynas ir kavos puodeliai.
Visų tyrimo dalyvių buvo paprašyta ignoruoti aplinką, nes kabinetą esą dalijasi kelios studentų grupės. Po to jiems buvo įteikti klausimynai dėl jų nuomonės apie kompiuterių mokslus.
„Moksliukiškoje“ audtorijos dalyje moterys rodė aiškiai mažesnį susidomėjimą kompiuterių mokslais nei vyrai. Tuo metu nestereotipinėje aplinkoje lyčių skirtumo nebuvo.
Trijuose kituose eksperimentuose, kurių kiekviename dalyvavo po maždaug 90 studentų, dalyviai buvo paprašyti įsivaizduoti stereotipinius ir nestereotipinius skirtingose aplinkose pasitaikančius vaizdus. Gauti tokie rezultatai:
Kai moterims buvo leista pasirinkti, prie kurio iš dviejų tos pačios bendrovės grynai moteriškų kolektyvų prisijungti, 82 proc. dalyvių rinkosi tą, kurio darbo aplinka buvo nupasakota be stereotipinių objektų.
Kai vyrai ir moterys turėjo rinktis tarp panašių darbų skirtingose bendrovėse ir vienintelis skirtumas buvo aplinkos apibūdinimas („moksliukiška“ arba „neišsiskirianti“), abi lytys rinkosi neišsiskiriančios darbo erdvės variantą, tačiau moterų nuomonė buvo gerokai stipresnė nei vyrų.
Dar viename bandyme moterys buvo linkusios pasirinkti darbą neutralioje interneto tinklalapių dizaino kompanijoje, kai vyrai rinkosi stereotipiškai „moksliukišką“ įmonę.
Paieška archyve
