NASA paleis į Marsą reaktyvinį lėktuvą

Pagal naują Marso tyrimų projektą ARES į šią planetą būtų atgabentas nepilotuojamas orlaivis, tirsiantis Raudonąją planetą iš paukščio skrydžio.

ARES (Aerial Regional-scale Environmental Surveyor) nepilotuojamo orlaivio Marse kūrėjai planuoja atskraidinti jį į Marsą raketa „Delta II“. NASA tyrimų lėktuvėlis būtų „įpakuotas“ specialioje aerodinaminėje kapsulėje. Pasiekus Marso atmosferą ir į ją įėjus, ši kapsulė būtų atidaryta, ir parašiutai iš jos ištrauktų sulankstytą ARES orlaivį. Atlenkus jo sparnus ir uodegą, būtų įjungti skystąjį kurą naudojantys lėktuvo reaktyviniai varikliai, ir jis pradėtų savo tiriamąjį skrydį reta Marso atmosfera.

ARES kapsulę Marso atmosferoje paleidęs NASA kosminis laivas vėl būtų kilstelėtas į aukštesnę orbitą ir suktųsi apie planetą, palaikydamas ryšį su lėktuvu ir retransliuodamas į Žemę jo perduodamus duomenis.

Lėktuve esantys moksliniai prietaisai – magnetiniai davikliai, masės spektrometrai, vaizdo kameros bei kita įranga – registruotų Marso atmosferos cheminę sudėtį, fiksuotų joje vykstančius fizinius procesus, matuotų uolienų magnetizmą, didelės raiškos kameros fotografuotų planetos paviršių, ieškotų po juo esančio vandens ir atliktų kitus tyrimus. Pasak NASA atstovų, ARES skristų maždaug 1,5 kilometro aukštyje, todėl šis projektas puikiai papildytų dabar naudojamas Marso tyrimų kosmines ir antžemines platformas. Paviršiaus nuotraukų raiška būtų kur kas geresnė, nei kelių šimtų kilometrų aukštyje skriejančių Marso palydovų kamerų, o didelis skrydžio nuotolis kompensuotų vos kelias dešimtis ar šimtus metrų Marso paviršiumi įveikiančių marsaeigių tyrimų ribotumą.

ARES skrydžio etapai. NASA iliustr.

Planuojama, kad ARES skrydis truktų apie 75 minutes. Per šį laiką, kol pasibaigtų raketinis kuras, orlaivis įveiktų maždaug 600 kilometrų atstumą.

Tačiau NASA specialistai neatmeta ir kitų variklio tipų galimybės – esą nagrinėjami ir elektriniai propelerius sukantys varikliai, tačiau dėl retos Marso atmosferos dėl to kyla didesnė rizika.

ARES projekte kol kas nenumatyta naudoti radioizotopinius ASRG (Advanced Stirling Radioisotope Generators) generatorius, nors, manoma, suprojektavus pakankamai kompaktiškus variklius, orlaivis Marso atmosferoje galėtų išlikti net iki 14 metų ir ne vieną kartą apskristi visus planetos regionus. Tačiau variklių sistemai ir degalams ARES korpuse skirta tik 63 kg svorio, todėl inžinieriams tektų įveikti ne vieną rimtą techninę kliūtį.

Jei reaktyvinio lėktuvo paleidimo Marse projektas bus vykdomas sėkmingai, istorinis skrydis gali prasidėti jau 2016 metais, teigia NASA atstovai.