Skrydžių į tolimąjį kosmosą nebebus: baigėsi plutonis

Plutonio-238 trūkumas gali priversti JAV dešimtmečiams atidėti į tolimąjį kosmosą leidžiamų kosminių zondų programas.

Jungtinės Valstijos baigia išnaudoti turimas plutonio-238 izotopo, naudojamo į tolimąjį kosmosą leidžiamuose ar ilgai autonominiu režimu veikiančiuose kosminiuose aparatuose, atsargas, skelbia „Popsci.com“. Turimų atsargų turėtų pakakti Marsą tirsiančiam marsaeigiui „Mars Science Laboratory“, kurį planuojama paleisti 2011 m. , ir maždaug 2020 m. numatytam toliausiai esančias Saulės sistemos planetas aplankysiančiam zondui. Tačiau visos kitos tolimojo kosmoso tyrimų misijos gali būti atidėtos mažiausiai dešimtmečiui, arba jų perspektyva apskritai liks neaiški.

Plutonis – 238 naudojamas tolimajame kosmose skriejančių zondų radioizotopiniuose termoelektriniuose generatoriuose, kai atstumas nuo Saulės yra per didelis, kad šviesos pakaktų saulės baterijoms įkrauti. Iš iki raudonumo įkaitusio šio plutonio izotopo strypo, kuris paprastai yra mažesnis už žmogaus kumštį, skleidžiamos šilumos gaminama elektros energija, maitinanti tolimųjų kosminių zondų įrangą. Plutonis-238 kol kas yra vienintelis į išorines Saulės sistemos planetas ar prie Koiperio juostos nukreiptų kosminių laivų energijos šaltinis. Saulės šviesa šioje Saulės sistemos dalyje yra tūkstantį kartų silpnesnė, o atvirojo kosmoso temperatūra beveik siekia absoliutų nulį.

Plutonis – 238 naudojamas į tolimąjį kosmosą leidžiamų
zondų radioizotopiniuose termoelektriniuose generatoriuose. „Wikipedia“ nuotr.

Paskutinį kartą plutonis – 238 JAV buvo pagamintas praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį. Šis labai radioaktyvus izotopas buvo gaunamas kaip šalutinis produktas Šaltojo karo laikais gaminant branduolinius ginklus. NASA per praėjusius beveik 40 metų paleido apie dvidešimt kosminių zondų, kuriuose kaip energijos šaltinis buvo naudojamas plutonis – 238, tarp jų – už Saulės sistemos ribų paleistus „Voyager“ zondus, kurie, tikimasi, veiks iki 2020 metų, bei Plutoną, Saturną ir kitas planetas tiriančius „Cassini“bei „New Horizons“ aparatus.

Nuo 1993 m. NASA kosminiuose zonduose buvo naudojamas iš Rusijos įsigytas plutonis – 238. Tačiau šiuo metu nė viena šalis pasaulyje jo nebegamina, todėl net jei JAV dabar atnaujintų šio izotopo gamybą, prireiks 8 metų, kad būtų sukauptas pakankamas jo kiekis tolimojo kosmoso tyrimų misijoms, rašo „Popsci.com“.

Tiesa, NASA 2010 m. biudžete numatyta 30 mln. dolerių plutonio – 238 gamybos atnaujinimo programai, kurią turėtų atnaujinti JAV Energetikos departamentas, tačiau galutinė jos vykdymo kaina gali būti 5 kartus didesnė. Be to, aiškėja, kad ekonominės krizės laikais net ir 30 milijonų dolerių gali būti NASA nepakeliama suma.

Šiuo metu NASA turimų izotopo atsargų pakaks tik „Mars Space Laboratory“ marsaeigiui ir kitai suplanuotai misijai į tolimąsias Saulės sistemos planetas. Paskutiniai plutonio – 238 atsargų likučiai gali būti panaudoti tyrimams, kaip būtų galima efektyviau paversti šio izotopo skleidžiamą šilumą elektros energija. Tačiau po to plutonio-238 JAV visiškai nebeturės, todėl NASA privalės arba ieškoti naujo energijos šaltinio tolimojo kosmoso misijoms, arba įtikinti Kongresą plačiai praverti piniginę, kad būtų galima finansuoti kosmoso tyrimus, teigiama pranešime.