Elektronika.lt
 2026 m. kovo 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 16 d. 20:54
Lietuva ir Latvija pradeda kvantinės komunikacijos infrastruktūros projektą „Lat-LitQN“
Kovo 16 d. 18:42
„Lexus“ pristato visiškai naują ES: Lietuvoje pirmiausia pasirodys elektrinės versijos
Kovo 16 d. 16:30
Nerimas dėl egzaminų – KTU psichologo patarimai
Kovo 16 d. 15:32
FTMC vystoma moderni netiesinė mikroskopija ir DI – naujos galimybės biomedicinai ir skydliaukės vėžio diagnostikai
Kovo 16 d. 13:47
Kam skitas slaptasis naršymo režimas?
Kovo 16 d. 11:10
Energetika tarp geopolitikos ir žaliojo kurso: kas laukia po AEI proveržio?
Kovo 16 d. 09:30
Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime (1)
Kovo 16 d. 07:11
Pasaulinis IQ pirmą kartą krenta: pasimokykite iš programuotojų, kaip išlikti protingesniais už DI
Kovo 15 d. 16:41
Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
Kovo 15 d. 12:09
Lietuva stiprina skaitmeninį skydą: universitetai ir verslas kuria bendrą atsaką kibernetinėms grėsmėms
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Paslėptų meno kūrinių paieškai – nauja technologija

Publikuota: 2009-08-21 10:20
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LRT.lt

Mokslas gali padėti atrasti tūkstančius po žymiausiais pasaulio paveikslais paslėptų meno kūrinių.

Meno istorikų skaičiavimais, po kas penktu paveikslu, tarp kurių – ir daugybė senųjų meistrų darbų, paslėpti kiti kūriniai.

Dailininkai kaip Vincentas Van Goghas ar Henri Matisse`as dažnai užtapydavo senas drobes, taip taupydami pinigus. Kiti tokiu būdu sąmoningai slėpė savo originalius kūrinius, rašo telegraph.co.uk.

Tačiau dabar naudodami naują rentgeno spindulių technologiją mokslininkai rado būdą, kaip žvilgtelėti ir atidžiau nei kada nors iki šiol patyrinėti „paslėptus“ kūrinius, nesunaikinant to, kas nutapyta ant viršaus.

Vincento Van Gogo paveikslas „Irises“

Delavero universiteto dėstytoja Jennifer Mass paveikslų dažų sluoksnių tyrinėjimams naudojo labai galingą rentgeno spindulių aparatą, dar vadinamą sinchrotronu.

Technologijos veikimo principą ji pademonstravo naudodama XX amžiaus iliustratoriaus Newello Converso Wyetho kūrinį bei parodė, kad po jo nutapytu šeimos portretu slepiasi kovos scena.

Anot jos, paslėptą paveikslą būtų galima pamatyti ir taikant anksčiau naudotas paprastas rentgeno spindulių technologijas, tačiau tuomet vaizdas būtų juodai baltas. Šiuo būdu paveikslo smulkių detalių ir spalvų pamatyti nebūtų galima.

Mokslininkų naudojamas sinchrotronas padeda atskleisti smulkiausias paslėpto paveikslo detales nepašalinant dažų. Į paveikslą nukreipiamas rentgeno spindulys, tuomet sukaupiami fluorescentiniai rentgeno „signalai“, kuriuos skleidžia įvairūs dažų sluoksniai.

Mokslininkai kiekvieną signalą gali susieti su tam tikru dažų pigmentu ir paveikslo sukūrimo laikotarpiu. Be to, technologija ne tik padėjo atrasti paslėptąjį N. C. Wyetho kūrinį, bet ir suteikė papildomos informacijos apie jo naudotas medžiagas ir metodus.

J. Mass teigė: „Meno kūrinių saugotojai ir meno istorikai apskaičiavo, jo maždaug po 20 proc. paveikslų paslėpti kiti kūriniai. Jie naudojant rentgeno spindulių technologijas tiriami jau daugiau kaip šimtmetį, tačiau taip gaunamas tik juodai baltas atvaizdas, rodantis tik didelio tankiu, švino pagrindu sukurtus pigmentus.“

Anot jos, nauja technologija leis pamatyti žymiai daugiau pigmentų arba spalvų ir atskleis tikrąjį paveikslo grožį.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama