Paaugliai iš Ispanijos, panaudoję vos 180 litų kainuojantį fotoaparatą ir iš latekso pagamintą oro balioną, sugebėjo gauti įspūdingas Žemės nuotraukas, užfiksuotas 32 km aukštyje.
Taip jie įrodė, kad tokiems darbams nereikalingi „Google“ milijardai arba ištisas BBC naujienų agentūros meteorologijos centro kolektyvas. Katalonijoje (Ispanija) įsikūrusios IES La Bisbal mokyklos moksleiviai savąjį eksperimentą atliko šių metų vasario pabaigoje - jų paleistas fotoaparatą skraidinantis balionas iškilo iki pat stratosferos.
Stratosferos nuotraukos, padarytos Ispanijos IES La Bisbal mokyklos moksleivių eksperimento metu.
Visa aukščio matuoklio elektronika buvo sukonstruota savomis jėgomis. Aparatūrai į orą pakelti studentai Gerardas Marullas Paretas, Sergi Saballas Vila, Marta Gasull Morcillo ir Jaume Puigmiquel Casamort panaudojo atmosferos poveikiui atsparų maždaug 140 Lt kainuojantį iš latekso pagaminą balioną. Vadovaujami savo mokytojo Jordi Fanalso Oriolo, aštuoniolikmečiai ir devyniolikmečiai eksperimentatoriai baliono kilimą matavo naudodami iš jutiklių radijo bangomis persiųstus duomenis, perduotus į „Google Earth“ sistemą. Komandos kapitonas Gerardas Marullas vėliau sakė: „Mus nustebino pasiekti rezultatai, o ypač - gautosios nuotraukos. Išsiųsti namų gamybos orlaivį ligi pat kosmoso pasienio yra išties įspūdinga“.
Rengdami projektą, komandos „Meteotek“ nariai turėjo įvertinti daug kintamųjų ir pasikliauti nemaža sėkme. „Mūsų pasirinktas balionas buvo pripūstas heliu iki vos virš poros metrų skersmens ir svėrė tik 1500 gramų“, - sakė Gerardas. „Jis iškėlė jutiklių įrangą ir skaitmeninį „Nikon Coolpix“ fotoaparatą; viskas svėrė dar apie 1,5 kg. Tą rytą mes startavome 9:10 laiku. Eksperimento tikslas - išbandyti, ar balionui pavyks įveikti 10 000 m aukščio ribą, kurią sugeba pasiekti komercinių keleivinių skrydžių orlaiviai“. Buvo prognozuojama, kad dėl mažėjančio atmosferos slėgio meteorologinis balionas išsipūs iki maksimalaus 9,5 metrų skersmens. Į viršų jis kilo 270 metrų per minutę greičiu.
„Mes registravome siunčiamus duomenis visos baliono kelionės metu - tam naudojome „Google Earth“ ir radijo siųstuvą“, - pasakojo Gerardas. „Maždaug 32 km aukštyje balionas subliuško, ir įranga nusileido į Žemę. Ieškodami nusileidimo vietos mes nukeliavome 10 kilometrų. Siųstuvas vis dar siuntė signalą, nors prieš tai jam teko atlaikyti ekstremalias sąlygas“.
Neįtikėtinu moksleivių mokykliniu mokslo eksperimentu jau susidomėjo Vajomingo (JAV) universitetas.
Paieška archyve
