Kovo 6 d., 14 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus apdovanoti 2008 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai. Mokslininkai šia premija pagerbiami už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.
Iš konkursui pateiktų 44 darbų nuspręsta premijuoti 15 mokslo darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuotas Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Bronislovo Genzelio darbų ciklas „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai) (1988–2007 m.)“, Vilniaus universiteto profesoriaus emerito Alekso Stanislovo Girdenio darbų ciklas „Fonologijos, dialektologijos ir kalbos istorijos tyrimai (1996–2003 m.)“ bei Vilniaus pedagoginio universiteto docento Eugenijaus Jovaišos darbų ciklas „Istorija ir kompiuteriai (1997–2007 m.)“.
Fizinių mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus nuspręsta premiją skirti mokslininkų kolektyvui: JAV gyvenančiam mokslininkui Remigijui Gaškai (bendrovės „Sensor Electronics Technology, Inc.“ vadovui) ir Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto mokslininkams: Sauliui Juršėnui, Edmundui Kuokščiui, Gintautui Tamulaičiui už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001–2007 m.)“. Šioje mokslų sekcijoje premijuoti ir Vilniaus universiteto profesoriai – Audrius Padarauskas ir Vida Vičkačkaitė už darbų ciklą „Chromatografiniai ir elektromigraciniai metodai: naujos derivatizacijos, koncentravimo ir atskyrimo sistemos (1993–2007 m.)“.
Už eksperimentinės plėtros darbus šioje mokslo srityje premijuotas Vilniaus universiteto profesorės emeritės Meilutės Kabailienės darbų ciklas „Naujų paleobotaninių tyrimo metodų sukūrimas ir jų taikymas, atkuriant gamtinės aplinkos raidą poledynmetyje Lietuvoje (1977–2007 m.)“ bei Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkų: Arūno Krotkaus, Klemenso Bertulio, Ramūno Adomavičiaus, Vaido Pačebuto, Andrejaus Geižučio darbų ciklas „Puslaidininkinių medžiagų ir darinių, skirtų terahercų diapazono optoelektronikos prietaisams, tyrimai (1997–2007 m.)“.
Biomedicinos mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premija skirta Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto mokslininkams Jonui Jurevičiui ir Vyteniui Arvydui Skeberdžiui už darbų ciklą „Širdies miocitų ir Amono rago neuronų viduląstelinės signalizacijos ir erdvėskyros ypatumai (1994–2007 m.)“.
Premija taip pat skirta Biotechnologijos instituto mokslininkui Česlovui Venclovui už darbų ciklą „Bioinformatikos metodų kūrimas ir jų taikymas baltymų struktūrai, funkcijai ir evoliucijai tirti (1994–2007 m.)“.
Už eksperimentinės plėtros darbus šioje mokslų srityje premija paskirta buvusiam Vilniaus universiteto Imunologijos instituto mokslininkui Gediminui Arvydui Biziulevičiui už darbų ciklą „Gydymo mikrobinės ląstelės sienelę ardančiais fermentais koncepcijos vystymas (1975–2007 m.)“ bei Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų kolektyvui: Irenai Brazauskienei, Zenonui Dabkevičiui, Romai Semaškienei už darbų ciklą „Žemės ūkio augalų grybinių ligų plitimo dėsningumų tyrimai ir efektyvių kontrolės metodų kūrimas bei diegimas (1982–2007 m.)“.
Technologijų mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijos skirtos mokslininkų kolektyvui: Rimantui Barauskui (Kauno technologijos universitetas), Rimantui Belevičiui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Rimantui Kačianauskui (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) už vadovėlį „Baigtinių elementų metodo pagrindai“ ir mokslo darbų ciklą „Baigtinių elementų metodas: modeliai ir taikymai (1988–2007 m.)“ bei Kauno technologijos universiteto profesoriui Juozui Vidui Gražulevičiui už darbų ciklą „Naujos elektroaktyvios organinės medžiagos optoelektronikai (1998–2007 m.)“.
Už eksperimentinės plėtros darbus premija paskirta Matematikos ir informatikos instituto mokslininkams: Stanislavai Nerutei Kligienei, Antanui Leonui Lipeikai, Evaldui Robertui Ožeraičiui, Adolfui Laimučiui Telksniui už darbų ciklą „Informacinės technologijos lietuvių kalbai ir kultūrai (1995–2007 m.)“ bei Lietuvos energetikos instituto mokslininkams: Antanui Pedišiui, Jurijui Tonkonogij, Gediminui Zygmantui, Nerijui Pedišiui už darbų ciklą „Valstybės etalonų ir eksperimentinės įrangos komplekso skysčių, dujų ir šilumos kiekių vertėms atkurti ir jų matavimo priemonėms tirti ir bandyti sukūrimas (1995–2007 m.)“.
Lietuvos mokslo premijas įsteigė Vyriausybė, konkurso tvarka jas skiria Lietuvos mokslo premijų komisija. Lietuvos mokslo premija yra 340 minimalaus gyvenimo lygio dydžių, kasmet skiriama ne daugiau kaip 16 premijų.
Paieška archyve
