Ateiviai gali gyvuoti nebūtinai Marse. Pasak fiziko iš JAV, jų gali būti ir Žemėje. Tai paskelbta vienoje didžiausių mokslo konferencijų. Mūsų planeta gali būti uostas „keistoms ir mūsų mokslui nežinomoms gyvybėms“, -teigė profesorius Paulas Daviesas, Arizonos universiteto (JAV) fizikas.
Mokslininkas teigia, kad „šešėlinė gyvybė“ gali būti pasislėpusi arseno ežeruose arba giliavandenių terminių šaltinių krateriuose.
BBC cituotas P. Daviesas ragino mokslininkus pradėti „misiją į Žemę“ ir mūsų planetoje ieškoti nežemiškų būtybių įrodymų. Jo manymu, nežemiškos gyvybės pėdsakų būti galima rasti ir tarp mūsų.
„Mums nebūtina keliauti į kitas planetas, kad surastume nežemiškos gyvybės. Ji galėtų būti tiesiai mums prieš nosį arba net pačioje nosyje“, – teigė fizikas iš JAV.
Profesorius P. Daviesas Čikagoje vykusioje konferencijoje buvo vienas iš idėjos, kad gyvybė Žemėje užsimezgė dukart, šalininkas.
Jo įsitikinimu, šios gyvybės palikuonių galima rasti Žemėje. Iki šiol tokia gyvybė nebuvo pastebėta. Mokslininkas tikina esą dėl to, kad jų biocheminė sudėtis kardinaliai skiriasi nuo mūsiškės.
„Visi mūsų mikroskopai yra suderinti taip, kaip mes žinome. Todėl nestebina, kad mes nerandame mikrobų su skirtinga biochemine sudėtimi“, – argumentavo P. Daviesas.
Jis teigė, kad neatrasta nežemiška gyvybė galėtų turėti panašią į DNR arba RNA struktūrą, galėtų turėti kiek kitokį genetinį kodą ar skirtingas amino rūgštis.
Profesorius vadovauja Fundamentalių koncepcijų moksle centrui „Beyond“.
Paieška archyve
