Pirmą kartą buvo suderintas ir paruoštas veikti radijo teleskopas, išsidriekęs per keturis kontinentus, skelbia „New Scientist“. Gegužės mėnesį veikimo patikrinimo metu viena kryptimi buvo nukreiptos Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Afrikoje esančios antenos. Signalai optiniais kabeliais buvo perduodami į Olandijoje esantį valdymo centrą, kuriame buvo gaunami realaus laiko atvaizdai.
Astronomai jau anksčiau yra derinę atskirų teleskopų stebėjimus. Šis procesas, vadinamas interferometrija, pateikia tokios kokybės vaizdus, kokie būtų gaunami naudojant teleskopą su viena lėkšte, kurios skersmuo yra kaip atstumas nuo vieno teleskopo iki kito.
Arecibo observatorija Puerto Rike visai neseniai prisijungė prie projekto, pavadinto „Electronic Very Long Baseline Interferometry“ (e-VLBI), kuris laikinai teleskopus gali sujungti į tokią sistemą, kuri dydžiu gali konkuruoti su Žemės dydžiu.
Šios teleskopų sistemos gaunamas vaizdas yra 10 kartų didesnės raiškos nei gali užfiksuoti „Hubble“ kosminis teleskopas, todėl galima fiksuoti tokius vaizdus, kurie atskiriems radijo teleskopams atrodytų lyg vienas taškas, sakė Arecibo teleskopo atstovas Chrisas Salteris.
Dabar Arecibo teleskopas e-VLBI projektui atlieka vieną stebėjimą per mėnesį.
Anksčiau duomenys iš kiekvieno teleskopo būdavo įrašinėjami į diskus bei persiunčiami į centrinę stotį. „Duomenys buvo perduodami taip greitai, kaip tai galėjo padaryti „FedEx“, - sakė C.Salteris.
Dabar duomenys siunčiami optiniais kabeliais, todėl gaunamas dangaus objektų realaus laiko atvaizdas. O tai astronomams suteikia galimybę lengvai planuoti pakartotinus stebėjimus greitai besikeičiantiems reiškiniams – tokiems, kaip supernovos.
Tokie stebėjimo planai, kurie greitai keičiasi priklausomai nuo to, kas vyksta su stebimuoju objektu, buvo sunkiai pateisinami, kai duomenys buvo vis dar pervežinėjami. „Tai yra labai brangūs teleskopai. Jie nesidalina stebėjimo laiku vien dėl spėjimo, kad kažkas netrukus nutiks“, - sakė VLBI jungtinio instituto Dwingeloo mieste (Olandija) atstovas Arpadas Szomoru.
Duomenų kiekio, kuris gali būti siunčiamas statant didesnius, Žemės dydžio teleskopų masyvus, padidinimas turėtų gerokai padidinti teleskopų jautrumą, sakė Harvard-Smithsonian astrofizikos centro Kembridže (JAV) mokslininkas Markas Reidas. „Šiuo metu mus riboja diskų įrašymo technologijos. O naudojant optinius kabelius riba bus teleskopo galimybės“, - sakė mokslininkas.
Paieška archyve
