Gama spindulių žybsniai – trumpi, bet neįtikėtinai galingi aukštos energijos spinduliuotės srautai – per kelias sekundes išmeta tiek energijos, kiek Saulė išspinduliuos per visą savo gyvenimą. Jie kyla kolapsuojant masyviai žvaigždei ir gimstant juodajai skylei arba jungiantis neutroninių žvaigždžių porai, tačiau mes matome tik čiurkšles, nukreiptas tiesiai į Žemę.
Jei čiurkšlė nukreipta kitur, pradinis žybsnis lieka nepastebėtas, o matome tik palyginus lėtai blėstančią reliktinę spinduliuotę. Pastaroji susidaro, kai sprogimo smūginė banga sklinda per aplinkinę tarpžvaigždinę terpę. Tokių „našlaičių“ žybsnių egzistavimas buvo teoriškai numatytas prieš dešimtmečius, bet aptikti juos itin sunku – nėra jokio pirminio žybsnio, kuris aiškiai praneštų apie įvykį.
Dabar astronomai, naudodami ASKAP radioteleskopą, dangaus apžvalgoje pastebėjo naują radijo šaltinį, kuris greičiausiai ir yra toks našlaitis. Šaltinis per mažiau nei 250 dienų nuo atradimo paryškėjo dvidešimt kartų, o po to ėmė lėtai blėsti, bet išlieka matomas jau daugiau nei 1 000 dienų po pirmojo aptikimo. Jo radijo spinduliuotės galia milijardus kartų viršija Saulės ar panašios žvaigždės radijo spinduliuotę. Šaltinis yra maždaug 500 megaparsekų atstumu, mažoje žvaigždes formuojančioje galaktikoje, tačiau jo padėtis nėra galaktikos centre, o greičiausiai kompaktiškame žvaigždžių formavimosi regione.
Šaltinio nepavyko aptikti jokiame kitame bangų ruože – nei regimojoje šviesoje, nei rentgeno spinduliuose. Būtent to ir tikimasi iš našlaičio žybsnio: čiurkšlė, kuri iš pradžių buvo nukreipta nuo mūsų, pamažu lėtėja ir plečiasi, kol jos poveikis tampa matomas radijo ruože. Vienintelė tyrėjų sugalvota alternatyva – dar egzotiškesnis reiškinys: žvaigždės suardymas, šiai pralėkus pro tarpinės masės juodąją skylę.
Tai yra hipotetinis, kol kas sunkiai aptinkamas juodųjų skylių tipas, esantis tarp žvaigždinių liekanų ir supermasyvių milžinių galaktikų centruose. Bet kuriuo atveju tai vienas rečiausių radijo bangomis aptiktų kosminių reiškinių.
Paieška archyve
