Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba penktadienį apribojo prieigą prie socialinio tinklo „Instagram“, prokuratūrai pradėjus tyrimą jį kontroliuojančiosios bendrovės „Meta“ atžvilgiu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pareigūnai sprendimą argumentavo tuo, kad „Meta“ savo platformose, įskaitant socialinį tinklą „Facebook“, nusprendė nebeblokuoti pareiškimų, raginančių imtis smurto prieš Rusijos piliečius.
„Socialinis tinklas „Instagram“ platina medžiagą, kurioje esama raginimų imtis smurto veiksmų prieš Rusijos Federacijos piliečius, įskaitant kariškius“, – sakoma žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“ pranešime, aiškinančiame šį sprendimą.
Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos invazija į kaimyninę šalį išprovokavo precedento neturinčias Vakarų šalių vyriausybių ir įmonių sankcijas, taip pat sukėlė pykčio bangą internete ir diskusijas dėl socialinių tinklų vaidmens šiame kare.
Ketvirtadienį „Meta“ paskelbus, kad ji laikinai sušvelnins savo taisykles, leis naudoti smurtinę kalbą ir leis skelbti tokius įrašus, kaip, pavyzdžiui, „mirtis rusų okupantams“, Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija pareiškė apribosianti prieigą prie itin populiaraus „Instagram“ socialinio tinklo, nes jame yra „raginimų imtis smurtinių veiksmų“.
Rimtus nusikaltimus tiriantis Rusijos tyrimų komitetas taip pat pranešė pradedantis tyrimą „Meta“ atžvilgiu, o prokurorai siekia, kad Silicio slėnio milžinė būtų pripažinta „ekstremistine“.
„Meta“ pranešimas dėl jos politikos sušvelninimo pasirodė netrukus po naujienų agentūros „Reuters“ pranešimo, kuriame, cituojami įmonės elektroniniai laiškai turinio moderatoriams, teigiama, kad pakeitimas taikomas Armėnijoje, Azerbaidžane, Estijoje, Gruzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.
Bendrovė kol kas nesureagavo į prašymą patvirtinti šios politikos taikymo geografinių ribų, tačiau pažymėjo, kad ji „neleidžia realių raginimų smurtauti prieš rusų civilius“.
„Meta“ sprendimas netruko sukelti prieštaringų reakcijų. Jungtinės Tautos perspėjo, kad tai gali paskatinti „neapykantos kalbą“ prieš rusus.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell pareiškė, kad tokiai politikai trūksta aiškumo, kas „neabejotinai gali prisidėti prie neapykantos kalbos, nukreiptos prieš visus rusus“.
Praėjusių metų liepą per Irane kilusius protestus „Meta“ trumpam leido skelbti įrašus, kuriuose pasisakoma už „mirti Khamenei“, turint omenyje Irano aukščiausiąjį dvasinį vadovą ajatolą Ali Khamenei.
Paieška archyve
