Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis nustatoma, kas gali naudoti ES sugeneruotus duomenis ir turėti prieigą prie jų visuose ekonomikos sektoriuose.
Duomenų aktas užtikrins teisingumą skaitmeninėje aplinkoje, skatins konkurencingą duomenų rinką, suteiks galimybių diegti duomenimis grindžiamas inovacijas ir užtikrins, kad duomenys būtų prieinamesni visiems. Tai paskatins novatoriškas paslaugas ir konkurencingesnes kainas už antrinėje rinkoje teikiamas paslaugas ir susietųjų daiktų remontą. Šis aktas – paskutinė horizontalioji Europos Komisijos duomenų strategijos sudedamoji dalis – atliks svarbų vaidmenį vykdant skaitmeninę transformaciją pagal 2030 m. skaitmeninius tikslus.
Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager pareiškė: „Norime, kad vartotojai ir įmonės galėtų daug daugiau kontroliuoti, ką galima daryti su jų duomenimis, ir paaiškinti, kas gali turėti prieigą prie jų ir kokiomis sąlygomis. Tai pagrindinis skaitmeninis principas, padėsiantis sukurti tvirtą ir teisingą duomenimis grindžiamą ekonomiką ir būsiantis skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. vedlys.“
Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas pridūrė: „Šiandien žengtas svarbus žingsnis siekiant dalytis Europoje sukauptais pramonės duomenimis, o tai naudinga įmonėms, vartotojams, viešosioms tarnyboms ir visai visuomenei. Iki šiol naudojama tik nedidelė dalis pramonės duomenų, o augimo ir inovacijų potencialas yra didžiulis. Duomenų aktas užtikrins, kad pramonės duomenimis būtų dalijamasi, jie būtų saugomi ir tvarkomi laikantis Europos taisyklių. Jis bus tvirtos, novatoriškos ir suverenios Europos skaitmeninės ekonomikos kertinis akmuo.“
Duomenys nėra konkuruojanti prekė, kaip antai gatvių apšvietimas arba gražus vaizdas: daug žmonių gali turėti prieigą prie jų vienu metu ir juos galima vėl ir vėl naudoti nedarant poveikio jų kokybei ar nekeliant pavojaus, kad pasiūla sumažės. Duomenų kiekis nuolat didėja – nuo 33 zetabaitų 2018 m. iki 175 zetabaitų, tikėtina, 2025 m. Tai neišnaudotas potencialas: 80 proc. pramonės duomenų niekada nepanaudojami. Tą nepakankamą naudojimą sąlygojančios teisinės, ekonominės ir techninės problemos sprendžiamos Duomenų aktu. Pagal naująsias taisykles pakartotinai bus galima naudoti daugiau duomenų ir tikimasi, kad iki 2028 m. BVP padidės dar 270 mlrd. eurų.
Pasiūlyme dėl Duomenų akto numatytos:
- priemonės, leidžiančios susietųjų įrenginių naudotojams gauti prieigą prie jų generuojamų duomenų, kuriuos dažnai renka tik gamintojai, ir dalytis tokiais duomenimis su trečiosiomis šalimis antrinės rinkos ar kitoms duomenimis grindžiamoms novatoriškoms paslaugoms teikti. Taip gamintojai skatinami toliau investuoti į aukštos kokybės duomenų generavimą, nes padengiamos išlaidos, susijusios su jų perdavimu, o bendrų duomenų naudojimas tiesiogiai konkuruojant su jų produktu draudžiamas;
- priemonės, kuriomis siekiama iš naujo subalansuoti MVĮ derybinę galią užkertant kelią piktnaudžiavimui sutartinių santykių disbalansu dalijimosi duomenimis sutartyse. Pagal Duomenų aktą tokios įmonės bus apsaugotos nuo nesąžiningų sutarčių sąlygų, kurias nustato šalis, turinti gerokai stipresnę derybinę poziciją. Kad padėtų MVĮ rengti teisingo dalijimosi duomenimis sutartis ir dėl jų derėtis, Europos Komisija taip pat parengs pavyzdines sutarčių sąlygas;
- priemonės, kuriomis viešojo sektoriaus institucijoms suteikiama prieiga prie privačiojo sektoriaus turimų duomenų, kurie yra būtini išimtinėmis aplinkybėmis, visų pirma susidarius ekstremaliajai visuomenės situacijai, pavyzdžiui, kilus potvyniams ir gamtos gaisrams, arba teisiniams įgaliojimams vykdyti, jei duomenų neįmanoma gauti kitais būdais. Tokius duomenis būtina suprasti, norint greitai ir saugiai reaguoti ir kartu kuo labiau sumažinti įmonėms tenkančią naštą;
- naujos taisyklės, kad vartotojai galėtų veiksmingai pereiti iš vieno debesijos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pas kitą ir būtų nustatytos apsaugos nuo neteisėto duomenų perdavimo priemonės.
Be to, Duomenų akte apžvelgiami tam tikri Duomenų bazių direktyvos, kuri buvo parengta dešimtajame dešimtmetyje siekiant apsaugoti investicijas į struktūrizuotą duomenų pateikimą, aspektai. Visų pirma jame paaiškinama, kad duomenų bazėms, kuriose saugomi daiktų interneto prietaisų ir daiktų duomenys, neturėtų būti taikoma atskira teisinė apsauga. Taip bus užtikrinama prieiga prie duomenų ir galimybė jais naudotis.
Vartotojai ir įmonės turės prieigą prie savo prietaiso duomenų ir galimybę juos naudoti antrinės rinkos ir pridėtinės vertės paslaugoms, pvz., prognozuojamajai priežiūrai. Turėdami daugiau informacijos vartotojai ir naudotojai, pavyzdžiui, ūkininkai, oro transporto ar statybos įmonės galės priimti geresnius sprendimus, pavyzdžiui, pirkti kokybiškesnius arba tvaresnius produktus ir paslaugas, taip prisidėdami prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Verslo ir pramonės subjektai turės daugiau duomenų ir naudos iš konkurencingos duomenų rinkos. Antrinės rinkos paslaugų teikėjai galės siūlyti labiau individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir vienodomis sąlygomis konkuruoti su panašias paslaugas siūlančiais gamintojais, o duomenis bus galima jungti ir taip pat kurti visiškai naujas skaitmenines paslaugas.
Remdama Europos duomenų strategiją, Europos Komisija taip pat paskelbė bendrų Europos duomenų erdvių apžvalgą.
Paieška archyve
