Lietuvoje nuolat plečiant švarios elektros gamybos pajėgumus, apytiksliai du iš trijų šalies gyventojų būtent ją savo reikmėms ir norėtų vartoti. Žinoma, jei kaina nesiskirtų nuo tos elektros, kuri pagaminama įprastu būdu – iš iškastinių ir kitų tradicinių išteklių, atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Apklausos duomenimis, tokiu atveju švarią elektrą rinktųsi 62 proc. šalies gyventojų, tuo tarpu 9 proc. vis tiek būtų prisirišę prie tradicinių gamybos būdų. Dar 23 proc. respondentų teigė, kad jiems elektros gamybos būdas yra visiškai nesvarbus. Apklausą inicijavusios nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė pastebi, kad žaliosios elektros pasirinkimas apčiuopiamai daliai vartotojų tampa įprastu dalyku.
„Lietuvoje yra kryptingai investuojama į tai, kad naujai diegiami elektros gamybos pajėgumai atitiktų geriausią praktiką ir kuo mažiau kenktų aplinkai. Tai yra vienas geriausių pavyzdžių, kuomet į procesą taip aktyviai įsitraukė valstybė, verslas ir patys vartotojai. Matome vis daugiau vėjo jėgainių bei saulės parkų, saulės modulių daugėja ant namų stogų ir įmonėms priklausančiose teritorijose. Tai žaliąją elektrą padeda kur kas greičiau integruoti į mūsų kasdienybę“, – sako N. Petrauskienė.
Apklausa atskleidė, kad žaliąją elektrą iš atsinaujinančių šaltinių dažniau rinktųsi moterys, aukštojo išsimokslinimo apklaustieji, didžiųjų miestų gyventojai.
Savo ruožtu vyrai, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų (iki 300 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį) respondentai dažniau nurodo, kad jiems nesvarbu, iš ko pagaminta elektra.
Pasak įmonės atstovės, elektra yra unikalus produktas ta prasme, kad jo gamybos būdas niekaip nepaveikia jo savybių. Tai yra, vartotojai nepatiria visiškai jokio diskomforto ar kitokių pokyčių, neprivalo keisti savo įpročių.
Vis dėlto, Lietuvoje vartotojai yra be galo jautrūs kainai, o rekordiškai pabrangusi elektra ir šildymas gerokai išaugino komunalinių paslaugų sąskaitas, todėl finansinis aspektas išlieka be galo svarbus.
2021 metų gegužę reprezentatyvios apklausos metu Lietuvoje gyventojams buvo užduotas klausimas apie pageidaujamą elektros gamybos būdą, tačiau neįtraukiant vienodos kainos aspekto. Tuo metu 56 proc. apklaustųjų teigė, kad rinktųsi žaliąją elektrą – 6 punktais mažiau, nei šiemet pasiūlius vienodos kainos sąlygą. Ir anąkart 9 proc. pasisakė už elektrą, pagamintą įprastu būdu, o 21 proc. buvo nesvarbu, iš ko ji pagaminta.
„Vertinant kainas, reikėtų atsižvelgti į elektros rinkos specifiką. Čia nėra taip, kad žaliosios ir įprastu būdu pagamintos elektros kaina skirtųsi kaip ekonominio ir ypač aukštos klasės produkto. Be to, Europos Sąjungos pasirinktas Žaliasis kursas ir augantis sąmoningumas, kad aplinką turime tausoti gerokai labiau, skatina šiam aspektui skirti daugiau dėmesio. Tad, žinoma, su didele išlyga, bet galima sakyti, jog kainos klausimas renkantis elektrą pagal jos pagaminimo būdą nėra kritiškai lemiantis vartotojo sprendimą“, – teigia N. Petrauskienė.
Siekiant įvertinti, kiek patys vartotojai yra įsitraukę į žaliosios elektros gamybą, galima remtis Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, kurie rodo, kad vasarį šalyje buvo apie 19,3 tūkst. gaminančių elektros vartotojų – jų skaičius per dvejus metus padvigubėjo.
Reprezentatyvi apklausa buvo atlikta šiemet sausio 17-29 dienomis, joje dalyvavo 1010 respondentų.
Paieška archyve
