2021–2022 m. EIB klimato apklausoje siekiama išsiaiškinti žmonių nuomonę apie klimato kaitą greitai kintančiame pasaulyje. Šiame leidinyje daugiausia dėmesio skiriama apklausos rezultatams, susijusiems su individualiu piliečių elgesiu ir veiksmais, kurių jie imasi kovodami su klimato kaita, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Didžioji dalis lietuvių (71 %) mano, kad kovodami su klimato kaita savo kasdieniame gyvenime daro viską, ką gali. Vis dėlto tai labai skiriasi nuo jų įsitikinimų apie savo bendrapiliečius. 65 % lietuvių įsitikinę, kad jų tėvynainiai taip kaip jie nesistengia. Šis įsitikinimas ypač stiprus tarp vyresnių nei 65 metų asmenų (71 %).
Visgi dauguma lietuvių mano, kad jų pačių elgesys nedaro poveikio sprendžiant klimato kaitos problemas (61 %). Tuo ypač įsitikinę vyresni nei 65 metų respondentai (77 %). O dauguma 15–29 m. amžiaus lietuvių (52 %) tiki, kad jų elgesys gali daryti poveikį.
Štai keletas šiandien Europos investicijų banko (EIB) paskelbtų 2021–2022 m. klimato apklausos ketvirtojo leidimo rezultatų. EIB yra Europos Sąjungos skolinimo institucija ir didžiausias pasaulyje daugiašalis skolintojas kovos su klimato kaita veiksmų projektams.
Greitai hibridinių ir elektrinių automobilių bus perkama daugiau nei benzininių ir (arba) dyzelinių automobilių
Paklausti apie automobilių įsigijimą ateityje, 73 % Lietuvos automobilių pirkėjų teigia pirksiantys arba hibridinį, arba elektrinį automobilį. Šis rodiklis yra 46 procentiniais punktais didesnis už lietuvių, sakiusių, kad vėl pirks dyzelinį arba benzininį automobilį (27 %), rodiklį. Konkrečiau, 41 % rinktųsi hibridinį, o 32 % – elektrinį automobilį.
30–64 metų amžiaus Lietuvos automobilių pirkėjai ypač domisi hibridiniais automobiliais (44 %), o 15–29 metų amžiaus žmonės dažniau renktųsi benzininį arba dyzelinį automobilį (35 %). Šis rodiklis 13 punktų viršija vyresnių nei 65 metų Lietuvos gyventojų rodiklį (tik 22 % jų teigia, kad pirktų benzininį arba dyzelinį automobilį). Hibridiniai automobiliai taip pat būtų pirmas vyresnių nei 65 metų amžiaus automobilių pirkėjų pasirinkimas: Hibridinį automobilį rinktųsi 46 % –15 procentinių punktų daugiau nei 15–29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (31 %). Įsigyti elektromobilį labiausiai linkę 15–29 metų amžiaus jaunuoliai (33 %), 30–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų rodiklis (30 %) ir vyresnių nei 65 metų amžiaus respondentų rodiklis (32 %) šiek tiek mažesnis.
17 % visų Lietuvos gyventojų nurodo, kad šiuo metu automobilio neturi ir neplanuoja įsigyti (keturiais procentiniais punktais daugiau nei ES vidurkis).
73 % Lietuvos automobilių pirkėjų teigia, kad rinktųsi hibridinę arba elektrinę transporto priemonę, todėl lietuviai, palyginti su latviais (56 %) ir estais (65 %), atrodo labiau linkę pereiti prie naujų automobilių technologijų.
Konkrečiau, atrodo, kad Lietuvos automobilių pirkėjai (41 %) labiau linkę rinktis hibridinę transporto priemonę nei latviai (septyniais procentiniais punktais mažiau – 34 %). Vis dėlto lietuvių, norinčių įsigyti hibridinį modelį, rodiklis yra šešiais procentiniais punktais mažesnis nei estų (47 %).
Atrodo, kad Lietuvos automobilių pirkėjai labiau linkę įsigyti elektrinį automobilį (32 %) nei estai (18 %) ir latviai (22 %).
Apskritai Europos automobilių pirkėjai pirmenybę teikia hibridinėms transporto priemonėms (39 %), antroje vietoje yra benzininiai arba dyzeliniai automobiliai (33 %), o trečioje – elektromobiliai (28 % respondentų teigia, kad pirktų elektromobilį). Kinijos automobilių pirkėjai labiausiai linkę pirkti elektromobilį (44 %), o amerikiečiai pirmiausia rinktųsi hibridinę transporto priemonę (38 %), po to benzininę arba dyzelinę transporto priemonę (33 %) ir tik tada elektromobilį (29 %).
EIB pirmininko pavaduotojas Thomas Ostrosas pažymi: Nepaisant kai kurių aiškių kartų skirtumų, Lietuvos gyventojai vis dažniau tvariau pritaiko savo judumo ir vartojimo įpročius, kad galėtų kovoti su klimato kaita. Šie individualios elgsenos pokyčiai rodo, jog įvairaus amžiaus žmonės yra pasirengę savo kasdieniame gyvenime prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus, kad padėtų švelninti klimato krizę. Šie pageidavimai buvo išsakyti per COP26 ir yra aiškus rodiklis, kad mūsų pastangos remti žaliąją pertvarką yra palaikomos. Vienas iš pagrindinių EIB, kaip ES klimato banko, vaidmenų – finansuoti inovatyvius projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama elektriniam judumui ir kitiems tvaraus judumo sprendimams, padedantiems kurti taršos anglies dioksidu mažinimo ateitį visiems.
Paieška archyve
