Naujoji DNR tyrimų technologija, kuri jau vadinama svarbiausiu teismo ekspertizės pasiekimu per visą praėjusį dešimtmetį, leis atnaujinti tūkstančius dėl įrodymų trūkumo „įšaldytų“ bylų. Naujojo metodo pagrindas – speciali FSS sukurta programinė įranga, lyginanti sumaišytus „DNR pirštų atspaudus“ ir nustatanti sutapimus.
Naujoji DNR tyrimų technologija, kuri jau vadinama svarbiausiu teismo ekspertizės pasiekimu per visą praėjusį dešimtmetį, leis atnaujinti tūkstančius dėl įrodymų trūkumo „įšaldytų“ bylų.
Nuo šios dienos teismo ekspertai D. Britanijoje „DNA Boost“ pavadintą technologiją pradeda taikyti visų sunkių nusikaltimų atvejais. 100 proc. patikimumą identifikuojant mišrius nusikaltimo vietoje aptiktos DNR medžiagos pavyzdžius užtikrinantis genetinės ekspertizės metodas pradedamas naudoti po visos eilės jo patikimumą patvirtinusių bandymų, praneša britų dienraštis „Daily Telegraph“.
Pasak jo, policijos pareigūnai bei teismo ekspertizės specialistai jau ėmėsi nagrinėti tūkstančius archyvuose laikomų vadinamųjų „įšaldytų bylų“, kuriose dėl įrodymų trūkumo įtariamieji nebuvo nuteisti. Šiose bylose esantys DNR pavyzdžiai bus ištirti iš naujo, taikant naująjį genetinės daktiloskopijos pasiekimą.
D. Britanijos valstybinė Teismo ekspertizės tarnybos (Forensic Science Service, FSS) mokslininkai jį pavadino pačiu svarbiausiu pasiekimu per visą praėjusį dešimtmetį.
Reuters/Scanpix nuotr.
Teismo ekspertizės tarnybos specialistų išrastas metodas suteikia galimybę ekspertams patikimai vykdyti genetinės informacijos atranką, leidžiančią identifikuoti asmenis, tiriant vadinamuosius „mišrius“ mėginius, kuriuose yra dviejų ar daugiau žmonių nusikaltimo vietoje palikta genetinė informacija.
Anksčiau ekspertai „mišrių“ DNR pavyzdžių, kurie sudaro iki 10 proc. iš visų kone 10 000 kasmet atliekamų įvykio vietoje paimtos DNR medžiagos tyrimų, analizuoti negalėjo. „Iki šiol buvo labai sudėtinga atskirti tokių mėginių genetinę informaciją, o tai reiškia, kad jos nebuvo galima ieškoti DNR duomenų bazėje“, – aiškino D. Britanijos Teismo ekspertizės tarnybos mokslininkas daktaras Markas Pearsas.
Tai reiškia, kad nuo šiol teismo ekspertai galės atskirti mišrius kraujo, seilių, sėklos, prakaito, odos bei kitos genetinės medžiagos mėginius, kuriuos nusikaltimo vietoje paliko keli asmenys, ir juos identifikuoti. Pavyzdžiui, jei cigaretę rūkė keli žmonės, juos bus galima nustatyti pasinaudojus ant jos rastų seilių genetine informacija.
Naujojo metodo pagrindas – speciali FSS sukurta programinė įranga, lyginanti sumaišytus „DNR pirštų atspaudus“ ir nustatanti sutapimus. Ji suteikia galimybę sukurti vadinamąjį asmens DNR profilį, kuris vėliau lyginamas su DNR duomenų baze ir įtariamų asmenų genetine informacija. Tai leidžia patikimai identifikuoti asmenį. Šiuo metu D. Britanijos policijos DNR duomenų bazėje sukaupta informacija apie 4 mln. žmonių.
Pareigūnai tikisi, kad naujasis metodas, pradėtas taikyti peržiūrint „įšaldytų bylų“ genetinę informaciją, jau po kelių savaičių duos pirmuosius rezultatus ir padės atskleisti iki šiol neišaiškintus sunkius nusikaltimus.
Pasak Notingemo universiteto profesoriaus, teismo eksperto Johno Brookfieldo, tyrėjai daugelį metų stengėsi įveikti mišrių mėginių problemą. Esą dažniausiai ją apsunkindavo tai, kad iš įvykio vietoje paimtų mėginių nebuvo galima nustatyti vienodų kelių komponentų proporcijų, o tai labai apsunkindavo DNR daktiloskopijos tyrimus.
Nors, pasak pareigūnų, atvejai, kai nusikaltimo vietoje aptinkami susimaišę kelių žmonių kraujo ar sėklos pavyzdžiai yra gana reti, tačiau ekspertai ant įvairių paviršių dažnai aptinka daugiau nei vienam žmogui priklausiusios įvairios DNR medžiagos. Tyrimais nustatyta, kad naujasis „DNR Boost“ metodas garantuoja 100 proc. patikimumą, teigia dienraštis.
Šiame vaizdo siužete matome, kaip naudojami DNR „pirštų atspaudai“.
