Įvairovė – kompiuterijos progreso variklis. Tačiau naujovei nepakanka vien būti nematytai ar tobulesnei už esamas – ji turi būti reikalinga rinkai. Pavyzdžiui, „Balanced Technology Extended“ (BTX) pagrindinių plokščių ir korpusų standartas yra laikomas tobulesniu už 1995 metais „Intel“ pristatytą „Advanced Technology Extended“ (ATX). Nepaisant to, dauguma šiuolaikinių korpusų ir pagrindinių plokščių yra pritaikyti ATX. 
 Frazė „Red and red and you are dead“ buvo sugalvota ne veltui. Dėl tokio AT plokštės maitinimo jungčių derinio dažniausiai plokštė sudegdavo. |
|---|
Įvairovė – kompiuterijos progreso variklis. Tačiau naujovei nepakanka vien būti nematytai ar tobulesnei už esamas – ji turi būti reikalinga rinkai. Pavyzdžiui, „Balanced Technology Extended“ (BTX) pagrindinių plokščių ir korpusų standartas yra laikomas tobulesniu už 1995 metais „Intel“ pristatytą „Advanced Technology Extended“ (ATX). Nepaisant to, dauguma šiuolaikinių korpusų ir pagrindinių plokščių yra pritaikyti ATX.
Mažas kompiuteris – geras kompiuteris
Nauji pagrindinių plokščių formatai kuriami siekiant geriau išnaudoti naujos įrangos ir sąsajų privalumus ar padaryti kompiuterius patogesnius. Pavyzdžiui, „Baby - AT“ plokštės vartotojams buvo parankesnės už AT ne spartos, o dydžio atžvilgiu. AT formato plokštės netilpdavo į mažus korpusus. „Baby - AT“ plokštėse esamų jungčių pakako daugeliui vartotojų ir šio tipo plokštės bei kompiuterių korpusai išsilaikė nuo 286 serijos kompiuterių iki pat „Pentium II“ ir „AMD K7“.
ATX formatas pakeitė pagrindinių plokščių ir kompiuterio konstravimo principus: mažesnės „Micro ATX“ plokštės puikiausiai tinka įprastiems ATX korpusams. Dėl ATX tapo gerokai paprasčiau montuoti kaupiklius korpusuose, taip pat buvo išspręsta maitinimo šaltinio keitimo problema. Prieš pasirodant ATX, įjungimo mygtukas būdavo tiesiogiai sujungiamas storu laidu su šaltiniu ir tvirtinamas prie korpuso, tad keičiant šaltinį neretai tekdavo ardyti visą korpusą.
Apie BTX formato nesėkmę byloja ir „Google“ pasiūlymas pakeisti paieškos frazę į ATX.
Įjungimo mygtuką prijungus prie plokštės, buvo išspręsta maitinimo šaltinio problema, be to, kompiuterius galima įjungti paskambinus telefonu ar pasiuntus signalą kompiuterių tinklu. Be to, viena didelė 20 kontaktų ATX jungtis (dabar jau 24 kontaktų) padėjo išvengti nemalonaus ir dažnai gana brangaus potyrio neteisingai prijungus AT maitinimo šaltinio laidus prie plokštės. ATX jungtį netinkamai įstatyti galima nebent įkalant ją plaktuku.
Tačiau nepaisant akivaizdžių ATX privalumų seno tipo plokštėmis ir korpusais buvo prekiaujama mažiausiai penkerius metus po ATX pasirodymo.
Šiluma kartais laužo kaulus
ATX neišsprendė vienos AT problemos, kuri laikui bėgant tapo vis aktualesnė. Augant spartai, didėjo kompiuterių įrangos išskiriamas šilumos kiekis, o ATX tam nepritaikyta. 2003 metais Intel pasiūlė naują pagrindinių plokščių modelį, sukurtą atsižvelgiant į oro srautus ir kompiuterio komponentų vietą. Iš tiesų BTX yra apversta ATX plokštė, kurioje procesorius ir pagrindinis lustų rinkinys pasukti 45 laipsnių kampu. BTX plokštės procesoriaus ventiliatorius siurbia orą iš korpuso priekio taip, kad jis pirmiausia aušintų procesorių, lustų rinkinį bei vaizdo plokštę ir išeitų per korpuso galą. Nors ši sistema ideali daug šilumos išskiriantiems kompiuteriams, tačiau BTX formatas pasirodė niekam nereikalingas.
BTX privalumai būtų buvę labai aktualūs, jei pagrindinių plokščių ir jos komponentų šilumos dinamika nebūtų pasikeitusi, o aušinimo sistemų gamintojai nebūtų gerokai patobulinę savo gaminių. Nenuostabu, kad korpusų ir pagrindinių plokščių gamintojai nenori investuoti lėšų ir perkurti gamybos linijų, pritaikydami jas naujam plokščių formatui. Užsitarnauti vartotojų pripažinimą ir įsitvirtinti rinkoje naujas gaminys gali tik tada, kai prekybininkai ir gamintojai pastebi jų papildomą vertę. BTX formatu iš didesnių kompanijų susidomėjo tik „Dell“ ir „Gateway“.
BTX (kairėje) yra apversta ATX plokštė. Šaltas oras nukreipiamas į karščiausius plokštės komponentus: procesorių, lustų rinkinį ir vaizdo plokštę.
BTX standartas nebuvo suderinamas su senesne įranga (šiuo atveju su ATX) ir neturėjo to, ko trūko kitiems gaminiams. Be to, ne visiems vartotojams buvo aktualios BTX kompiuterio vidaus aušinimo galimybės, kurios ir buvo pagrindinis šio standarto privalumas.
Rinka dažnai priešinasi permainoms. Pavyzdžiui, 64 bitų instrukcijas galintys vykdyti procesoriai asmeninių kompiuterių rinkoje yra jau penkerius metus, tačiau dauguma vartotojų naudoja 32 bitų OS ir programinę įrangą, nes gamintojai taip pat neskuba pereiti prie naujų sistemų. Neatrodo, kad 32 bitų sistemos greitai pasitrauks, nes 2010 metais turinčią pasirodyti Windows 7 sistemą „Microsoft“ taip pat žada pritaikyti ir 32 bitų, ir 64 bitų procesoriams. Nebent „Windows 7“ išsipūs tiek, kad jai nepakaks 4 GB atmintinės ir „Microsoft“ neleis pasinaudoti PAE funkcijomis, leidžiančiomis 32 bitų sistemoms adresuoti daugiau nei 4 GB.
