Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mitams. Pavyzdžiui, kad perkūnijos metu negalima skambinti mobiliuoju telefonu ar dėvėti išmaniojo laikrodžio.

Baltijos šalys Europoje išsiskiria ne tik greitai augančiu kibernetinių atakų skaičiumi, bet ir unikaliu jų pobūdžiu. Nepaisant to, kad Lietuvoje naudojamos pažangios IT saugumo sistemos, pasiekti technologiniai šuoliai ir prieinamas žaibiškai greitas internetas, saugumas turi išlikti prioritetu.

Šiais laikais beveik visą gyvenimą galima sutalpinti į išmanųjį telefoną, ir Z karta tai išnaudoja – telefonu ir tvarko savo finansus, ir mokosi, ir linksminasi. Vis dėlto duomenys rodo, kad bankai to dažnai neišnaudoja: 31 proc. jaunuolių svarsto keisti savo banką dėl netobulinamų skaitmeninių įrankių, daugiau nei pusė nori pagalbos iš bankų valdant savo finansus, be to, net 30 proc. skundžiasi bankų programėlių vartotojo sąsaja, kuo neabejotinai atsiliekame ir Lietuvoje.

Nors įspėjimus apie melagingus skambučius girdime nuolat, telefoniniai sukčiai apsukų nemažina. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad pernai iš Lietuvos gyventojų jie išviliojo 4,17 mln. eurų. Norint užkirsti kelią sukčiams pelnytis iš patiklių gyventojų – svarbus visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.

Pastaruoju metu pasienyje su Kaliningrado sritimi dažnėja GPS trikdžių, todėl imta svarstyti, ar jie gali paveikti ir mobiliojo ryšio tinklus. Nors GPS svarbus navigacijai, mobilusis ryšys veikia kitais principais – naudojamos įvairios technologijos ir dažnių juostos. Vis dėlto augant trikdžių mastui, jei GPS gali būti paveiktas, kodėl galime pasitikėti mobiliuoju ryšiu.

Žvilgtelėkime į save ir aplinkinius. Ar pastebi, kaip retai beliko kas nors, kas dar trauktų fizinę piniginę? Banko kortelės traukiasi iš pirmųjų pozicijų, o joms vietą vis sparčiau užima mobilieji telefonai. Vienu brūkštelėjimu prie terminalo apmokame kavą, autobuso bilietą ar net kasdienius pirkinius prekybos centre. Viskas greita, patogu, intuityvu, bet ar taip pat ir saugu?

Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangių plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.

Slapukai, IP adresai, jūsų įrenginio informacija, visa tai lieka skaitmeninėje erdvėje. Ar tai kelia realią grėsmę? Ne visada. Bet klausimas lieka atviras – ar norime būti taip lengvai matomi? Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie duomenų privatumą, sekimą ir reklamos taikymą pagal elgesį internete. Vartotojai pradeda domėtis būdais, kaip apsisaugoti. Vienas dažniausiai siūlomų sprendimų – VPN.

Išmanusis telefonas jau seniai tapo vienu svarbiausių mūsų gyvenimo komponentu. Tai jau ne tik priemonė susisiekti. Banko programėlėse saugome prieigas prie savo sąskaitų, atliekame mokėjimus, stebime išlaidas. Todėl naujausi „Google“ planuojami pokyčiai, galintys apriboti šių programėlių veikimą tam tikruose įrenginiuose, sukėlė nemažai diskusijų.

Viena iš pastaraisiais metais dažniausiai diskusijas keliančių „Android“ išmaniųjų telefonų funkcijų – tai vadinamoji „virtuali operatyvioji“ ar „išplėstinė atmintis“. Tiesa, kiekvienas gamintojas ją vadina skirtingai. Pažvelkime, kaip tokia galimybė veikia iš tiesų ir kokią naudą tai suteikia „Android“ išmaniųjų telefonų turėtojams.

Išmanusis telefonas šiandien jau nebe tik skambinimo įrankis. Tai kasdienybės palydovas, dažnai mūsų rankose būnantis ilgiau nei bet kuris kitas prietaisas. Kadangi telefonus nešiojamės visur, nuo virtuvės iki dušo, nuo lietaus iki baseinų, jų atsparumas vandeniui tapo nebe prabanga, o būtinybe.

Sukčiavimas telefonu ir toliau nesitraukia. Pernai telefoniniai sukčiai iš Lietuvos aukų „priskambino“ net 3,4 mln. eurų. „Telia“ tikina dedanti visas pastangas riboti aferistų veiklą, bet ragina neužkrauti šios problemos sprendimo vien tik ant ryšio operatorių pečių. Efektyviai kovai su apgavikais taip pat būtinas bankų ir teisėsaugos įsitraukimas, kuris galėtų būti aktyvesnis.

Parduotuvėje užtenka priglausti telefoną prie terminalo ir viskas. Nebereikia grynųjų, nebūtina ištraukti piniginės ar įsiminti slaptažodžių. Bekontakčiai mokėjimai telefonu tapo mūsų kasdienybės dalimi greičiau nei daugelis būtų numatę prieš kelerius metus. Ir nors daugeliui tai patogumas, kuris sutaupo laiką, kai kuriuos vis dar lydi abejonės: ar tai tikrai saugu?

Nusikeikei prie kavos aparato, pasakei draugei, kad norėtum naujos kėdės, arba tiesiog tyliai mintyse paminėjai norą pailsėti kažkur prie jūros. Ir štai, telefone reklama apie ergonomines biuro kėdes, pigiausius skrydžius į Barseloną arba pasiūlymai vidinių žarnyno valymo programų, apie kurias niekam garsiai nesakei. Tai sutapimas, sakai?

Kasdien naudojamas išmanusis telefonas tampa ne tik ryšio priemone, bet ir asmeniniu darbuotoju – jis leidžia atlikti mokėjimus, tvarkyti laiškus, redaguoti dokumentus, kurti nuotraukas. Tačiau po tam tikro laiko net naujausi modeliai ima veikti lėčiau. Telefono lėtėjimą lemia ne vien vienas veiksnys. Tai kelių skirtingų procesų susikirtimo taškas, kuriame senėjimas, programų poreikiai ir netgi gamintojų sprendimai susijungia į vieną.