Parduotuvėje užtenka priglausti telefoną prie terminalo ir viskas. Nebereikia grynųjų, nebūtina ištraukti piniginės ar įsiminti slaptažodžių. Bekontakčiai mokėjimai telefonu tapo mūsų kasdienybės dalimi greičiau nei daugelis būtų numatę prieš kelerius metus. Ir nors daugeliui tai patogumas, kuris sutaupo laiką, kai kuriuos vis dar lydi abejonės: ar tai tikrai saugu?

Nusikeikei prie kavos aparato, pasakei draugei, kad norėtum naujos kėdės, arba tiesiog tyliai mintyse paminėjai norą pailsėti kažkur prie jūros. Ir štai, telefone reklama apie ergonomines biuro kėdes, pigiausius skrydžius į Barseloną arba pasiūlymai vidinių žarnyno valymo programų, apie kurias niekam garsiai nesakei. Tai sutapimas, sakai?

Kasdien naudojamas išmanusis telefonas tampa ne tik ryšio priemone, bet ir asmeniniu darbuotoju – jis leidžia atlikti mokėjimus, tvarkyti laiškus, redaguoti dokumentus, kurti nuotraukas. Tačiau po tam tikro laiko net naujausi modeliai ima veikti lėčiau. Telefono lėtėjimą lemia ne vien vienas veiksnys. Tai kelių skirtingų procesų susikirtimo taškas, kuriame senėjimas, programų poreikiai ir netgi gamintojų sprendimai susijungia į vieną.

Net automobilio raktas šiandien gali būti jūsų išmaniajame telefone, tačiau tokios technologijos yra sudėtingesnės ir gali naudoti ne tik „Bluetooth“, bet ir artimojo lauko ryšį, o taip pat – UWB technologiją. Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad kuo daugiau belaidžių įrenginių naudojame, tuo daugiau dėmesio reikia skirti jų saugumui, nes kartu su patogumu neišvengiamai atsiranda ir naujų kibernetinių pavojų.

Kasdien savo telefone paliečiame dešimtis ikonų. Atrodo, kad vos pabudus reikia peržiūrėti orus, atsidaryti žinučių programėlę, pasitikrinti socialinius tinklus, atsidaryti priminimus, galbūt įkelti vieną kitą nuotrauką. Visa tai jau tapo smulkmenomis, įprasti veiksmai, kurios nekelia jokių įtarimų. Viskas atrodo taip natūralu, kad net nesusimąstome, kas vyksta fone.

Įsivaizduokite situaciją: gatvėje pamatote sukniubusį žmogų, tačiau iškviesti pagalbos negalite, nes išmanusis rodo – „Nėra tinklo“. Kritikos strėles dėl staiga nustojusio veikti mobiliojo ryšio norėtųsi paleisti į operatorių, bet realybė yra kur kas sudėtingesnė. Telekomunikacijų infrastruktūros veikimas priklauso nuo daugybės faktorių, o labai dažnai – ir nuo valdžios institucijų indėlio.

Išmanieji telefonai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Kišenėje gulintis įrenginys dažnai žino apie mus daugiau nei artimiausi draugai. Tačiau kartu su jų populiarumu gimė ir daugybė mitų, kurie iki šiol klaidina net ir tuos, kurie be telefono neišbūtų nė dienos.

Lietuvoje vis dar naudojama daug senų, net prieš 20 metų pagamintų telefonų – nuo legendinių „Nokia“ iki mažiau žinomų kiniškų įrenginių. Vos vieno ryšio tiekėjo tinkle senutėlių telefonų, veikiančių tik senosiose 2G ir 3G technologijose, suskaičiuojama beveik 5 tūkstančiai.

Tikriausiai ne vienam yra pasitaikę toks keistas momentas: ką tik su draugu kalbėjai apie atostogas Ispanijoje, o po kelių minučių telefone matai reklamą apie skrydžius į Barseloną. Niekur nespaudei, nieko neieškojai – tik žodžiai, tiesioginis pokalbis. Ir štai tada gimsta klausimas – ar išmanusis telefonas klausosi manęs slapta?

Kibernetinio saugumo įmonė „Resecurity“ ištyrė daugybę incidentų, užfiksuotų pirmąjį 2025 m. ketvirtį. Vienai iš didžiausių „Fortune 100“ finansų institucijų Jungtinėse Valstijose NFC sukčiavimo padaryta žala viršijo kelis milijonus dolerių. Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja NFC prieš bankomatus ir atsiskaitymo terminalus, vogdami vartotojų pinigus.

Per Laplandijos regione, Suomijoje, vykusias karines pratybas 5G pagalba valdomas „Patria AMV XP 8x8“ šarvuotis sėkmingai vykdė užduotis be vairuotojo visą valdymą atliekant iš 100 km atstumu nutolusios vadavietės. Tikimasi, kad toks mobiliojo tinklo pritaikymas padės sumažinti žūčių skaičių mūšio lauke, kartu atverdamas naujas karinių operacijų planavimo ir vykdymo perspektyvas.

Daugeliui mūsų išmanusis telefonas tapo ne tik bendravimo, bet ir darbo bei pramogų įrankiu. Tokia priklausomybė nuo vieno įrenginio natūraliai kelia nerimą – o kas jeigu kažkas įsilauš? O jeigu pavogs prisijungimo duomenis arba, dar blogiau, pinigus? Ir štai tada atsiranda pasiūlymai: įsidiek antivirusinę – būsi saugus.

Svečiuodamiesi pas fiziką dr. Rimantą Miškinį Vilniuje esančioje Saulėtekio alėjoje, jo kabinete atkreipėme dėmesį į įmantrią aparatūrą ir iš jos kyšančius laidus. Tai – šviesolaidžiai. Jie, būdami prijungti prie vienintelių Lietuvoje dviejų atominių laikrodžių, nusidriekia iki pat Varšuvos.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš 242 tūkst. registruotų .lt domenų yra tik apie 2,1 tūkst. arba vos 0,9 proc., kurių varde naudojamos lietuviškos abėcėlės raidės ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Dauguma lietuvių interneto svetainėms naudoja šveplus, be diakritinių ženklų domenų vardus.

Žmonės dažnai nė nepastebi, kaip greitai keičiasi jų turimi telefonai. Kiekvienas modelis atrodo tik šiek tiek „gudresnis“ už ankstesnį. Vis dėlto šis „gudrumas“ vis dažniau kyla ne iš techninės įrangos, o iš programinės – o tiksliau, iš dirbtinio intelekto.