Humanoidiniai robotai jau ne vienerius metus stebina savo galimybėmis. Jie geba atlikti akrobatinius triukus, nešti daiktus ar net lankstyti drabužius. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad technikos revoliucija jau įvyko, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Pasirodo, didžiausia problema slypi ne dirbtiniame intelekte, o pačiame robotų kūne.

Per pastarąjį dešimtmetį elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje vystėsi itin sparčiai – nuo vienos įkrovimo stotelės 2011 m. iki šiuo metu įrengtų daugiau kaip 3,5 tūkst. viešo įkrovimo prieigų. Elektromobilumo plėtra Lietuvoje buvo sparčiausia tarp visų Baltijos šalių, tačiau tolesnę plėtrą stabdo nenumatyti iššūkiai.

Ar dirbtinis intelektas gali tapti mokslo pagalbininku? O gal jis kelia daugiau grėsmių, nei teikia naudos? Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo ekspertai, susirinkę į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos organizuotą pokalbį „Dirbtinio intelekto panaudojimo akademinėje veikloje iššūkiai ir grėsmės“.

Kinijos inžinieriai iš valstybinių bendrovių „Huaneng Group“ ir „Dongfang Electric Corporation“ pristatė prototipą, kuris, jų teigimu, gali pakeisti požiūrį į atsinaujinančią energiją. Tai plūduriuojanti vėjo turbina, galinti generuoti pakankamai elektros, kad patenkintų 6 300 amerikietiškų namų ūkio poreikius.

Spalvotais ekranais mirgantys žaidimų automatai, stovėję prekybos centruose ir kurortų salėse, kadaise buvo neatsiejama popkultūros dalis. Arkadiniai žaidimai išgyveno visą pakilimo, klestėjimo ir nuosmukio trajektoriją – nuo pirmųjų paprastų ekranų iki sudėtingų kovinių simuliacijų.

Humanoidiniai robotai jau ne vienerius metus stebina savo galimybėmis. Jie geba atlikti akrobatinius triukus, nešti daiktus ar net lankstyti drabužius. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad technikos revoliucija jau įvyko, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Pasirodo, didžiausia problema slypi ne dirbtiniame intelekte, o pačiame robotų kūne.

Kinijos inžinieriai iš valstybinių bendrovių „Huaneng Group“ ir „Dongfang Electric Corporation“ pristatė prototipą, kuris, jų teigimu, gali pakeisti požiūrį į atsinaujinančią energiją. Tai plūduriuojanti vėjo turbina, galinti generuoti pakankamai elektros, kad patenkintų 6 300 amerikietiškų namų ūkio poreikius.

Pasaulis nuolat stebi naujausius technologinius proveržius, tačiau vienas iš svarbiausių šių metų įvykių įvyko beveik nepastebimai. Pranešama, kad 17 dienų po starto, palydovas NISAR padarė tai, ko dar nebuvo padaręs nė vienas kitas. NASA palydovas sėkmingai išskleidė milžinišką, 12 metrų skersmens antenos reflektorių kosmose.

Ginčai tarp vairuotojų dėl to, ar greičio matuoklis gali nufotografuoti automobilį iš galo, tęsiasi jau daugelį metų. Atsakymas nėra toks paprastas, nes viskas priklauso nuo konkretaus prietaiso tipo. Šiame tekste paaiškinsime, kaip veikia greičio matuokliai Lietuvoje, ką galima matyti nuotraukoje ir kada tikėtis baudos.

Mikrobangų krosnelė yra vienas iš tų buities prietaisų, kuris kelia emocijas. Vieni ją dievina už patogumą ir greitį, kiti žiūri įtariai, neva ji spinduliuoja pavojingus signalus, naikina vitaminus ir netgi didina vėžio riziką. Gydytojai ir mokslininkai tuo tarpu bando nubrėžti aiškią ribą tarp realybės ir išgalvotų baimių, tačiau mitai laikosi įsikibę.

Spalvotais ekranais mirgantys žaidimų automatai, stovėję prekybos centruose ir kurortų salėse, kadaise buvo neatsiejama popkultūros dalis. Arkadiniai žaidimai išgyveno visą pakilimo, klestėjimo ir nuosmukio trajektoriją – nuo pirmųjų paprastų ekranų iki sudėtingų kovinių simuliacijų.

Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle, tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais.

Daugelis esame matę fantastinių filmų scenas, kuriose dirbtinis intelektas perima valdymą iš žmonių. Panašu, kad tai tampa realybe. Naujos kartos vadinamoji agentinė dirbtinio intelekto technologija jau dabar keičia tai, kaip veikia mūsų įrenginiai, tai kompiuteriai ir išmanieji telefonai gali būti valdomi ne žmogaus rankomis, o pačios dirbtinės sistemos.

Galbūt pastebėjote, kompiuteriniai žaidimai tampa pagrindine pramogos rūšimi pasaulyje. Juos žaidžia keturi iš dešimties, arba daugiau kaip trys milijardai Žemės gyventojų. Vakarų šalyse taip elgiasi du trečdaliai, pusę jų sudaro moterys. Beje, žaidžia ir vaikai, ir senoliai. Nenuostabu, kad žaidimų industrija pelnu pralenkė filmų. Tačiau tokie žaidimai kartais atlieka ir juodą darbą.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojęs naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos TIS2 (dar žinoma kaip NIS2) direktyva, tapo reikšmingu pokyčiu verslo aplinkoje. Anksčiau tik kritinei infrastruktūrai taikyti saugumo reikalavimai dabar apima kur kas platesnį verslo spektrą – nuo gamybos ir maisto pramonės iki atliekų tvarkymo, kurjerių ar net IT paslaugų teikėjų.

Žmogui nežinomu numeriu paskambina brolis ir teigia, kad pateko į avariją, jam neva reikia pinigų automobilio remontui. Pokalbis ir situacija atrodo įprasta, bet jam skambina apgavikas, kuris naudoja dirbtinio intelekto (DI) balso klastotės įrankius. Tapatybės vagystės išteklių centro duomenimis, visame pasaulyje tokių skambučių skaičius per metus išaugo net pusantro karto.

Kelionės traukiniais po Europą dažnam keleiviui kelia tą pačią frustraciją, tai internetas vagone veikia nepatikimai ir dažnai stringa. Nors daugelyje gyvenimo sričių jau įvyko skaitmeninė revoliucija, stabilus ryšys kelionės metu vis dar lieka siekiamybe.

Išmaniųjų telefonų naudotojai jau įprato, kad vadinamieji flagmanai turi pačias pažangiausias technologijas, o vienas iš pagrindinių jų išskirtinumų dažnai būna AMOLED tipo LTPO ekranai. Iš pirkėjo pusės tikimasi, kad už nemenką kainą bus pasiūlyta viskas, kas geriausia. Todėl kai kurie gamintojų sprendimai pastaruoju metu kelia klausimų.

Lietuvoje verda diskusijos dėl planuojamų mobiliųjų telefonų ribojimo pamokose, tuo tarpu, Suomijos moksleiviai telefonais klasės suoluose naudotis nebegalės jau šiais mokslo metais. Šis pokytis paskatino suomius masiškai pirkti išmaniuosius laikrodžius. Tokiu būdu patenkinamas tėvų poreikis susiekti su vaiku, o moksleivių neblaško išmanieji pamokų metu.

Prieš porą dešimtmečių mobiliojo telefono įkroviklis dažnai gulėdavo stalčiuje – jo prireikdavo gal kartą per savaitę. Šiandien daugelis žmonių išmaniuosius telefonus įkrauna kasdien, o intensyvesni naudotojai – net kelis kartus per dieną. Nors telefonų gamintojai kuria vis didesnės talpos baterijas, jas vis tiek krauname dažniau nei anksčiau.

Per pastarąjį dešimtmetį elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje vystėsi itin sparčiai – nuo vienos įkrovimo stotelės 2011 m. iki šiuo metu įrengtų daugiau kaip 3,5 tūkst. viešo įkrovimo prieigų. Elektromobilumo plėtra Lietuvoje buvo sparčiausia tarp visų Baltijos šalių, tačiau tolesnę plėtrą stabdo nenumatyti iššūkiai.

Ar dirbtinis intelektas gali tapti mokslo pagalbininku? O gal jis kelia daugiau grėsmių, nei teikia naudos? Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo ekspertai, susirinkę į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos organizuotą pokalbį „Dirbtinio intelekto panaudojimo akademinėje veikloje iššūkiai ir grėsmės“.

Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje.

Elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių taršos rūšių pasaulyje, todėl telekomunikacijos bendrovės ieško būdų, kaip suteikti antrą gyvenimą naudotiems telefonams ar maršrutizatoriams. Dauguma apklaustų europiečių nori įranga naudotis kuo ilgiau, tačiau beveik pusė potencialių pirkėjų abejoja naudotos technikos patikimumu.

2025 metų pradžia „fintech“ sektoriui bei elektroninių pinigų ir mokėjimo įmonėms pažymėta reikšmingu augimu ir investicijų pritraukimu. Lietuvos banko (LB) duomenimis, elektroninių pinigų ir mokėjimo įmonių pajamos pirmąjį metų ketvirtį augo apie 12 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o specializuoti bankai fiksavo dar ryškesnius pokyčius, tarp kurių beveik 50 proc. indėlių augimą.

Ne vienas žmogus mėgsta dienos pabaigoje atsipalaiduoti žiūrėdamas televizorių. Vieniems tai yra kasdienis ritualas su naujienomis ar serialu, kitiems – būdas pabėgti nuo dienos rūpesčių. Todėl idėja turėti televizorių miegamajame daugeliui atrodo visai patraukli. Vis dėlto ši tema nėra tokia paprasta. T

Į šį klausimą galima atsakyti teigiamai, tačiau reikia išpildyti kai kurias sąlygas. Susidomėjimas ateitimi auga dėl spartėjančio gyvenimo tempo, žmonių noro suprasti pokyčius, tendencijas ir prie jų prisitaikyti. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto pažanga privers vienas profesijas išnykti, bet sukurs naujas. Kaip tam pasiruošti, kad „neiškristume iš žaidimo“?

Nors žmonija nuolat tobulina technologijas ir gebėjimą siųsti robotus tyrinėti atokiausių Saulės sistemos vietų, kur žmogus dar negali žengti. Pirmasis nuotoliniu būdu valdomas robotas iš Žemės buvo paleistas dar 1970 metais, tačiau tik dabar, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, mokslininkai galutinai išsiaiškino, kodėl šie inžinerijos stebuklai neretai įstringa svetimų pasaulių grunte.

Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai sukūrė naują sprendimą – kontrastinio ultragarso pagrindu veikiančią dirbtinio intelekto sistemą, padedančią anksti nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar prieš pasireiškiant akivaizdiems nekrozės požymiams.

Kas pavojingiau – buitinės elektros smūgis ar žaibo iškrova? Ir ar tikrai, jei „tik pakratė“, galime nusiraminti? Apie tai, kokias pasekmes palieka elektra žmogaus organizme, kokį pėdsaką gali palikti žaibo iškrova ant odos, kaip elgtis nelaimės akimirką ir kodėl kirvis gali tapti gyvybę gelbstinčiu įrankiu, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.