Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus.

Dar prieš dešimtmetį kompiuterinis raštingumas reiškė mokėjimą naudotis tekstų rengyklėmis ar interneto naršykle. Šiandien tai jau tik bazinis lygmuo – pasaulis keičiasi greičiau nei kada nors anksčiau, o skaitmeninės technologijos iš esmės transformuoja mūsų darbą, mokymąsi ir kasdienybę

Šie metai Jungtinių Tautų yra paskelbti Tarptautiniais kvantinių mokslo ir technologijų metais. O beveik prieš 100 metų Erwin‘as Schrödinger‘is padėjo pamatus visai kvantinei fizikai. Gražus sutapimas, kad ir šių metų Nobelio fizikos premija paskirta trims mokslininkams – John‘ui Clarke’ui, Michel’iui H. Devoret‘ui ir John‘ui M. Martin‘iui.

Mokslininkai jau daugelį metų bando išspręsti keistą Saulės fenomeną. Jos išorinė atmosfera, vadinama vainiku, yra daug kartų karštesnė nei žvaigždės paviršius. Papildomą intrigą kelia tai, kad iš Saulės sklindantis saulės vėjas, tai įkrautų dalelių ir magnetinių laukų srautas, kuris pasiekia milžiniškus greičius, keliaudamas į kosmosą.

Kaip greitai ir efektyviai tirti ląstelę? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine komanda sukūrė elektroninio aukštų dažnių biojutiklio koncepciją, leidžiančią sekundės dalies tikslumu stebėti reakcijas, vykstančias itin mažuose objektuose, pavyzdžiui, ląstelėse.

Jungtinių Valstijų gynybos pramonė pasiekė istorinį lūžį, pirmą kartą atliktas sėkmingas hibridinės raketos, pilnai atspausdintos 3D spausdintuvu, bandomasis skrydis. Bendrovė „Firehawk Aerospace“ iš Dalaso, Teksaso, pranešė, kad raketa „Firehawk Analog“ pakilo į daugiau nei 5486 metrų aukštį ir viršijo garso greitį.

Pasauliui sparčiai žengiant į priekį technologijų srityje, stipriai transformuojasi ir transporto sektorius. Dirbtinis intelektas vaidina vis svarbesnį vaidmenį naujos kartos automobiliuose – jis ne tik suteikia papildomas funkcijas, bet ir tampa esminiu elementu, nulemiančiu saugumą, efektyvumą ir vairavimo patirtį.

Šiandien Lietuvoje turime virš 150 tūkst. elektros energijos gamintojų, o saulės energetika sudaro virš 15 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros. Skaičiai įspūdingi, tad pasigirsta kalbų, jog ateityje elektrą gaminsime ne tik ant namo stogo, bet ją generuos ir pastatų sienos, langai, nešiojami prietaisai ar net mūsų drabužiai.

Kanada pradeda naują kosmoso tyrimų etapą. Pirmą kartą šalies inžinieriai kuria nuosavą mėnuleigį, skirtą Mėnulio paviršiaus tyrimams. Šis aparatas statomas bendrovėje „Canadensys Aerospace“, o pati misija įeina į tarptautinę „Artemis“ programą, kurios tikslas yra užtikrinti nuolatinį žmonių buvimą Mėnulyje.

Kas būtų, jei Titanikas būtų turėjęs daugiau gelbėjimosi valčių, jei būtų plaukę mažiau keleivių, o dieną prieš lemtingą kelionę būtų įvykę laivo įgulos mokymai? Istorija mus moko, jog tikintis geriausio reikia ruoštis blogiausiam. Šiandien Lietuvai žengiant į naują energetikos erą, ekspertai pabrėžia – šiais pokyčių laikais būtina atlikti visus namų darbus.

Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus.

Šie metai Jungtinių Tautų yra paskelbti Tarptautiniais kvantinių mokslo ir technologijų metais. O beveik prieš 100 metų Erwin‘as Schrödinger‘is padėjo pamatus visai kvantinei fizikai. Gražus sutapimas, kad ir šių metų Nobelio fizikos premija paskirta trims mokslininkams – John‘ui Clarke’ui, Michel’iui H. Devoret‘ui ir John‘ui M. Martin‘iui.

Kas laimės naująjį dirbtinio intelekto asistentų karą – „Apple“, „Amazon“, „Google“ ar „Meta“? Kova vyksta dėl to, kas taps pagrindiniais vartais į mūsų kasdienybę: darbą, paiešką, apsipirkimą ir pramogas.

Pasaulio ekonomikos forumo ir platformos „ACT News“ analizės rodo, kad dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsta maršrutų optimizacija gali padėti sumažinti sunkvežimių emisijas iki 7 proc. ir sutaupyti 5–8 proc. degalų. Europoje šį potencialą jau dabar sėkmingai realizuoja pažangios transporto įmonės, naudodamos įvairių tiekėjų sprendimus.

Kvantiniai kompiuteriai ilgą laiką buvo laikomi technologija, galinčia iš esmės pakeisti informatiką, tačiau jų kūrimas susidūrė su daugybe kliūčių. Viena didžiausių problemų, tai kaip sujungti milijonus kvitų į vieną stabiliai veikiančią sistemą. Mokslininkai iš Ilinojaus universiteto Urbanoje – Šampaine pristatė naują sprendimą, kuris leidžia pažvelgti į kvantinę inžineriją kitu kampu.

Ryšys su tarpplanetinėmis kosmoso stotimis yra vienas sudėtingiausių inžinerijos iššūkių. Kuo toliau nuo Žemės nutolsta kosminis aparatas, tuo silpnesnis tampa signalas ir tuo sunkiau tiksliai nustatyti jo padėtį. Net kelių kilometrų paklaida gali tapti pražūtinga, kai reikia atlikti manevrus šalia planetų ar jų palydovų. Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad šią problemą galima spręsti naujais algoritmai.

Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai.

Vos prieš penkerius metus pasaulyje pradėtos diegti 5G technologijos šiandien vis dar laikomos pažangiausiu mobiliojo ryšio sprendimu. Tačiau mokslininkai ir inžinieriai jau žvelgia į ateitį ir ruošiasi pristatyti dar galingesnę naujos kartos tinklų technologiją.

Įjungti skrydžio režimą yra įprasta praktika keliaujant lėktuvu. Tačiau prieš kelis dešimtmečius tokio reikalavimo net nebuvo – jis atsirado augant mobiliųjų įrenginių populiarumui. Šiandien, kai technologijos žengia į priekį, netrukus naujos kartos 5G ryšiu bus galima naudotis ir skrydžio metu.

Kiekvieną kartą, kai išleidžiamas naujas išmaniojo telefono modelis, reklamos šaukia apie dar geresnę kamerą, dar galingesnį procesorių ar didesnį baterijos našumą“ Vis dėlto, vis daugiau žmonių ima pastebėti, kad tai vos matomos detalės, o ne tikros naujovės.

Dar prieš dešimtmetį kompiuterinis raštingumas reiškė mokėjimą naudotis tekstų rengyklėmis ar interneto naršykle. Šiandien tai jau tik bazinis lygmuo – pasaulis keičiasi greičiau nei kada nors anksčiau, o skaitmeninės technologijos iš esmės transformuoja mūsų darbą, mokymąsi ir kasdienybę

Naujausias tyrimas atskleidė didžiausias Lietuvos gyventojų baimes internete ir netikėtą paradoksą. Pasirodo, didžiausią nerimą žmonėms kelia jau ne kompiuteriniai virusai, o kur kas asmeniškesnės grėsmės – pavojus prarasti savo tapatybę ar asmeninius duomenis.

Jau pirmąjį spalio dešimtadienį, atliekant pavedimus eurais, banko sistemos ims tikrinti, ar gavėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu. Nors šia naujove siekiama dar labiau padidinti bankinių pavedimų saugumą ir sumažinti sukčiavimo riziką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali mėginti ją apeiti.

Populiarioji kultūra mus įtikino, kad sėkmingiausiems pasaulio verslininkams diplomas nereikalingas. Ar universitetas šiandien vis dar stovi inovacijų kūrimo priešakyje ir ar Lietuvos švietimo ekosistema, kurioje kasmet tūkstančiai abiturientų siekia aukštojo mokslo diplomo, yra pajėgi ugdyti ateities inovatorių kartą?

Šį kartą norėčiau pateikti platesnį matymą ir prognozes, kokiais etapais einame ir kur link mus atves dirbtinio intelekto (DI) įsiveržimas švietime. Kad lengviau būtų suprasti, pabandžiau tai metaforiškai susieti su klasikiniu gedėjimo proceso modeliu ir jame psichiatrės E. Kübler-Ross išskirtomis penkiomis pagrindinėmis gedėjimo stadijomis – neigimu, pykčiu, derybomis, depresija ir susitaikymu.

Mokslininkai jau daugelį metų bando išspręsti keistą Saulės fenomeną. Jos išorinė atmosfera, vadinama vainiku, yra daug kartų karštesnė nei žvaigždės paviršius. Papildomą intrigą kelia tai, kad iš Saulės sklindantis saulės vėjas, tai įkrautų dalelių ir magnetinių laukų srautas, kuris pasiekia milžiniškus greičius, keliaudamas į kosmosą.

Kaip greitai ir efektyviai tirti ląstelę? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine komanda sukūrė elektroninio aukštų dažnių biojutiklio koncepciją, leidžiančią sekundės dalies tikslumu stebėti reakcijas, vykstančias itin mažuose objektuose, pavyzdžiui, ląstelėse.

Mėnulis jau seniai yra strateginis tikslas didžiausioms kosmoso galybėms. Tiek NASA, tiek Kinijos CNSA planuoja ne tik išsiųsti astronautus į jo paviršių, bet ir ateityje statyti specialius gyvenamuosius modulius bei tyrimų bazes. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti šį varžymąsi.

Mokslas įžengė į naują etapą, kuriame svarbų vaidmenį ima atlikti ne tik žmonės, bet ir dirbtinis intelektas (DI). Laboratorijose vis dažniau pasitelkiami algoritmai, kurie ne tik analizuoja duomenis, bet ir patys siūlo naujų eksperimentų idėjas. Tai, kas prieš kelerius metus skambėjo kaip mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe.

Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra NASA pristatė planą, kuris jau dabar vadinamas vienu svarbiausių artimiausio dešimtmečio kosminių projektų. Iki 2030 metų ant Mėnulio paviršiaus turėtų atsirasti branduolinis reaktorius. Tai žingsnis, galintis ne tik pakeisti kosminių tyrimų kryptį, bet ir nulemti geopolitinę kovą dėl įtakos kosmose.