Pastaruoju metu pasaulyje kilo daug diskusijų apie 5G ryšio technologiją. Vieni ją vertina kaip pažangą, kiti baiminasi dėl galimos žalos sveikatai. Kai kur skleidžiami nepagrįsti teiginiai, esą 5G gali sutrikdyti imunitetą ar pažeisti DNR. Oksfordo akademijos mokslininkų komanda nusprendė atlikti nuoseklų ir kontroliuojamą eksperimentą, kurio tikslas buvo įvertinti, ar 5G spinduliuotė iš tikrųjų gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Visuomenės spaudimas ir teisminiai ieškiniai dėl jaunimo saugumo internete paskatino „Instagram“ keistis. Platforma reagavo į vartotojų nuogąstavimus, kad algoritmas padeda galimai pavojingiems suaugusiems asmenims bendrauti su paaugliais. Ppirmą kartą būtent jaunimo sprendimai daro įtaką tam, kaip veiks socialinis tinklas.

Tradicinės belaidžio įkrovimo technologijos, tokios kaip elektromagnetinė indukcija ar radijo dažnio signalai, turi rimtų apribojimų. Jos dažnai veikia nepakankamai stipriai, yra jautrios aplinkos trukdžiams ir negali perduoti energijos per tokią terpę kaip vanduo ar žmogaus audiniai. Šios problemos riboja jų panaudojimą, ypač medicinos srityje.

Ar robotas su jumis bendrauja kitaip, jei esate nusiminęs? Nors pats DI jausti negali, žmogaus emocijas jis atpažįsta puikiai. Tai keičia verslo ir klientų santykį, nes darbuotojai tiksliau žino, ko reikia vartotojams. Kaip DI įrankiai padeda darbuotojams ne tik ir girdėti, ir įsiklausyti į jūsų žodžius?

„Miegant, kai atrodo, jog aplinkos nebejaučiame, galvoje vyksta sudėtingi procesai“, – teigia Dr. Karolina Armonaitė. Pasak KTU neuromokslininkės, tikslesnis supratimas, kas vyksta skirtingose smegenų žievės srityse miego metu, gali padėti tiksliau diagnozuoti ne tik miego sutrikimus, bet ir neurologines ligas.

Tradicinės belaidžio įkrovimo technologijos, tokios kaip elektromagnetinė indukcija ar radijo dažnio signalai, turi rimtų apribojimų. Jos dažnai veikia nepakankamai stipriai, yra jautrios aplinkos trukdžiams ir negali perduoti energijos per tokią terpę kaip vanduo ar žmogaus audiniai. Šios problemos riboja jų panaudojimą, ypač medicinos srityje.

Daugiau saugumo – šis lūkestis vis garsiau skamba Europos sandėliuose. Tai nebėra tik pageidavimas, o esminė sąlyga, lemianti darbuotojų pasitenkinimą ir lojalumą. Naujausi tyrimai tik patvirtina šią tendenciją. Kol verslas ieško būdų didinti efektyvumą, patys darbuotojai aiškiai nurodo, kur slypi sprendimas. Atsakymas – technologijose, kurios pavojingą fizinį darbą gali paversti saugiu ir išmaniu.

Nevados dykumoje, netoli pirmosios „Tesla“ gigagamyk­los, baigiama statyti nauja gamykla, kuri žymi svarbų įmonės žingsnį į pažangesnių baterijų gamybą. Šis objektas taps pirmuoju „Tesla“ padaliniu Šiaurės Amerikoje, skirtu ličio geležies fosfato (LFP) baterijų gamybai. Tai ne tik gamybinis sprendimas, bet ir reikšmingas strateginis posūkis, galintis pakeisti elektromobilių ir žaliosios energetikos ateitį.

Tikriausiai daugelis mūsų neįsivaizduoja dienos be ausinių. Jos lydi mus visur, nuo ryto treniruotės, kelionės autobusu ar darbo kompiuteriu, iki vakaro prie mėgstamos muzikos ar serialo. Ausinės tapo ne tik patogiu technologiniu įrankiu, bet ir savotišku triukšmo slopintuvu, leidžiančiu išsaugoti privatų pasaulį net pačioje judriausioje aplinkoje. Tačiau kartu su šiuo patogumu vis dažniau girdime perspėjimus apie galimą žalą klausai.

Skambant tvarumo signalams vis daugiau pramonės šakų keičia tradicines plastikinių gaminių gamybos technologijas. Tai atveria duris inovatyvių sprendimų paieškoms pramonės sektoriuje. Dizaineris-inžinierius Mantas Liaudanskas įsitikinęs, kad stereolitografija (SLA) užims vis didesnę rinkos dalį, atrandant naujus taikymo būdus.

Ar robotas su jumis bendrauja kitaip, jei esate nusiminęs? Nors pats DI jausti negali, žmogaus emocijas jis atpažįsta puikiai. Tai keičia verslo ir klientų santykį, nes darbuotojai tiksliau žino, ko reikia vartotojams. Kaip DI įrankiai padeda darbuotojams ne tik ir girdėti, ir įsiklausyti į jūsų žodžius?

Internete jau kuris laikas kalbama apie „Google“ planus sujungti „Android“ ir „ChromeOS“ operacines sistemas, o dabar tai oficialiai patvirtino ir JAV bendrovės atstovai. Oficialų patvirtinimą pateikė „Android“ ekosistemos prezidentas Sameeras Samatas, kuris atvirai įvardijo įmonės tikslus ir pasidalijo vizija, kaip šis žingsnis pakeis vartotojų patirtį naudojantis ne tik telefonais, bet ir nešiojamaisiais kompiuteriais.

Vasara – metas, kai darbuotojai skuba greičiau užbaigti darbus ir neretai pasitelkia viešai prieinamus dirbtinio intelekto (DI) įrankius, tokius kaip „ChatGPT” ar „Gemini”. Tačiau ši „nematoma“ praktika, kai DI naudojamas neoficialiai, be darbdavio žinios ar aiškių taisyklių, kelia realią grėsmę verslui – nuo konfidencialios informacijos nutekėjimo iki teisinių ginčų.

Lietuvos verslo bendruomenė stovi ant didžiausių pokyčių slenksčio per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo srityje. Tyliai ir be didelių fanfarų įsigaliojantis naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas, į nacionalinę teisę perkeliantis ES Tinklų ir informacinių sistemų direktyvą (TIS2), sukels teisinį cunamį, kurio pasekmes pajus ne tik stambieji rinkos žaidėjai, bet ir vidutinės bei netgi dalis smulkių įmonių.

Mokslininkai iš Helmholtz instituto Miunchene sukūrė pažangų dirbtinio intelekto modelį, kuris geba stebėtinai tiksliai atkartoti žmogaus sprendimų priėmimo procesus. Šis modelis, pavadintas „Centaur“, remiasi daugiau nei dešimties milijonų sprendimų duomenimis, surinktais iš daugybės psichologinių eksperimentų.

Pastaruoju metu pasaulyje kilo daug diskusijų apie 5G ryšio technologiją. Vieni ją vertina kaip pažangą, kiti baiminasi dėl galimos žalos sveikatai. Kai kur skleidžiami nepagrįsti teiginiai, esą 5G gali sutrikdyti imunitetą ar pažeisti DNR. Oksfordo akademijos mokslininkų komanda nusprendė atlikti nuoseklų ir kontroliuojamą eksperimentą, kurio tikslas buvo įvertinti, ar 5G spinduliuotė iš tikrųjų gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mitams. Pavyzdžiui, kad perkūnijos metu negalima skambinti mobiliuoju telefonu ar dėvėti išmaniojo laikrodžio.

Baltijos šalys Europoje išsiskiria ne tik greitai augančiu kibernetinių atakų skaičiumi, bet ir unikaliu jų pobūdžiu. Nepaisant to, kad Lietuvoje naudojamos pažangios IT saugumo sistemos, pasiekti technologiniai šuoliai ir prieinamas žaibiškai greitas internetas, saugumas turi išlikti prioritetu.

Šiais laikais beveik visą gyvenimą galima sutalpinti į išmanųjį telefoną, ir Z karta tai išnaudoja – telefonu ir tvarko savo finansus, ir mokosi, ir linksminasi. Vis dėlto duomenys rodo, kad bankai to dažnai neišnaudoja: 31 proc. jaunuolių svarsto keisti savo banką dėl netobulinamų skaitmeninių įrankių, daugiau nei pusė nori pagalbos iš bankų valdant savo finansus, be to, net 30 proc. skundžiasi bankų programėlių vartotojo sąsaja, kuo neabejotinai atsiliekame ir Lietuvoje.

Nors įspėjimus apie melagingus skambučius girdime nuolat, telefoniniai sukčiai apsukų nemažina. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad pernai iš Lietuvos gyventojų jie išviliojo 4,17 mln. eurų. Norint užkirsti kelią sukčiams pelnytis iš patiklių gyventojų – svarbus visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.

Visuomenės spaudimas ir teisminiai ieškiniai dėl jaunimo saugumo internete paskatino „Instagram“ keistis. Platforma reagavo į vartotojų nuogąstavimus, kad algoritmas padeda galimai pavojingiems suaugusiems asmenims bendrauti su paaugliais. Ppirmą kartą būtent jaunimo sprendimai daro įtaką tam, kaip veiks socialinis tinklas.

Žmonių skaitmeninis raštingumas yra įvairus, tad kol vieni baidosi technologijų, kiti drąsiai jomis naudojasi. Tačiau net ir aktyviai naršantys senjorai kartais praranda budrumą. Sukčiai internete taikosi į draugystės ieškančius žmones ir taip išvilioja pinigus. Greitai įsibėgėjusios internetinės draugystės dažnai baigiasi nusivylimu.

Žmonės yra linkę meluoti, tačiau šiais technologinės pažangos laikais melo šaltinių daugėja, be to jis tampa vis įtikinamesnis. Pakliuvus į melo spąstus galima patirti didelės finansinės žalos. Melas taip pat kelia grėsmę demokratijai, visuomenės gebėjimui spręsti kylančias problemas, ardo socialinį audinį. Ar sugebėsime pasipriešinti kylančiai melų ir apgaulių lavinai?

Įpusėjus liepai, tūkstančiai abiturientų Lietuvoje stovi ties svarbiu gyvenimo pasirinkimu – kokią studijų kryptį rinktis? Nemažos dalies akys krypsta į informacinių technologijų (IT) studijas, ne vienerius metus laikomas vienomis perspektyviausių. Visgi šią sritį smarkiai keičia dirbtinio intelekto (DI) proveržis.

Kol vieni vis dar diskutuoja, ar dirbtinis intelektas (DI) pakeis žmones, kiti, jo padedami, jau keičia pasaulį. Ypač sparčiai DI diegiamas marketinge – čia jis leidžia automatizuoti procesus, kurti daugiau turinio, greičiau analizuoti vartotojų elgseną. Tačiau ar to pakanka?

„Miegant, kai atrodo, jog aplinkos nebejaučiame, galvoje vyksta sudėtingi procesai“, – teigia Dr. Karolina Armonaitė. Pasak KTU neuromokslininkės, tikslesnis supratimas, kas vyksta skirtingose smegenų žievės srityse miego metu, gali padėti tiksliau diagnozuoti ne tik miego sutrikimus, bet ir neurologines ligas.

Įprastai, kai būgnininkas trenkia į būgną, paviršiuje susidaro vibracijos, kurios sukuria garsą. Tačiau vos tik virpesiai nuslopsta, garsas išnyksta. O dabar įsivaizduokite, kad garsą galima perduoti be didesnių nuostolių, net kai jis keliauja per itin mažą ir ploną paviršių. Būtent tokį stebuklingai efektyvų objektą sukūrė tarptautinė mokslininkų komanda.

Radiologijai išliekant viena kertinių medicinos sričių, technologinė pažanga dar labiau išplėtė ir sustiprino radiologijos technologo vaidmenį šiuolaikinėje medicinoje. Nors dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į įvairias sritis, sveikatos įstaigų atstovai neabejoja, kad tiek dabar, tiek ateityje jis bus pasitelkiamas kaip pagalbinė priemonė, o ne specialistą keičianti jėga.

KTU mokslininkių komanda su partneriais, ištyrusi 125 skaitmenines psichinės sveikatos platformas teigia, jog šios srities vienaragiai dažniausiai gavo finansavimą ankstyvoje stadijoje, vystė ne giliąsias technologijas, bet rinkai reikalingas paslaugas, taikė prenumeratos kaip pajamų šaltinio modelį. Valstybės finansavimas, teigia mokslininkės, gali turėti atvirkštinį efektą – ne paskatinti, o sustabdyti startuolio tapimą vienaragiu.

Mokslininkai sukūrė metodą, leidžiantį vienu metu užfiksuoti itin stiprų lazerio impulsą. Tai pirmasis kartas, kai pavyko realiuoju laiku stebėti tokios galios šviesos struktūrą, o šis atradimas gali iš esmės pakeisti pažangių technologijų, energetikos ir fundamentinių mokslinių tyrimų kryptis.