Nors ši technologija skamba lyg iš mokslinės fantastikos filmo, ji jau veikia realybėje. Kinijos tyrėjai sukūrė vaizdo fiksavimo sistemą, kuri geba perskaityti vos 3 mm dydžio tekstą net iš 1,3 kilometrų atstumo. Ir tai dar ne viskas – ji veikia net tada, kai vaizdą iškreipia atmosferos sluoksniai.

Iki šiol siekti didesnio gaminių ir paslaugų prieinamumo iš esmės buvo verslo socialinės atsakomybės pasirinkimas. Tačiau jau nuo šių metų birželio 28 d., kuomet įsigalios Europos prieinamumo aktas, tai taps pareiga. Teisės firmos ekspertė atkreipia dėmesį į verslo laukiančius pokyčius ir svarbius EAA atitikties aspektus.

Neretai girdime, kad šiuolaikiniai studentai yra gerokai kitokie nei ankstesni – pasikeitę tiek mokymosi įpročiai, tiek lūkesčiai ir vertybės. Ko Z kartos studentai tikisi iš universitetinių studijų ir kaip turėtų transformuotis aukštojo mokslo institucijos?

Šiandieniniame pasaulyje tvari ir skaitmeninė universitetų transformacija yra ne tik aktuali, bet ir būtina. Šios temos svarba nėra nauja – jau kelis dešimtmečius Europos Sąjungos strategijoje aiškiai brėžiama tvarumo ir skaitmenizacijos kryptis ne tik aukštojo mokslo, bet ir viso pasaulio kontekste.

Technologijų pažanga keičia mūsų kasdienybę, tačiau tam tikromis aplinkybėmis būtent grynieji išlieka patikimiausia atsiskaitymo forma, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kaimo vietovių gyventojų ar tiesiog tų, kurie nenori būti stebimi kiekviename pirkimo žingsnyje. Norvegijoje šis klausimas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir vyriausybės dėmesio.

Nors ši technologija skamba lyg iš mokslinės fantastikos filmo, ji jau veikia realybėje. Kinijos tyrėjai sukūrė vaizdo fiksavimo sistemą, kuri geba perskaityti vos 3 mm dydžio tekstą net iš 1,3 kilometrų atstumo. Ir tai dar ne viskas – ji veikia net tada, kai vaizdą iškreipia atmosferos sluoksniai.

Reiškinys, kuomet elektros energijos šalyje iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminama tiek, kiek jos reikia, tampa vis dažnesnis. Tai reiškia, kad elektros energija biržoje pinga, o tam tikromis valandomis kaina tampa net neigiama. Pinga ir privačių vartotojų pagaminta bei į bendrą elektros tinklą perduodama elektra, keldama klausimą – ar saulės elektrinė vis dar yra finansiškai naudinga?

Kol vieni žmonės stovi prie bankomato galvodami apie sąskaitos likutį ar PIN kodą, kiti pastebi mažytę akutę virš ekrano – kamerą, kuri filmuoja jų veidą. Tai kelia klausimų: kam to reikia? Ar tai legalu? Ir ar tokia priežiūra neperžengia ribų tarp saugumo ir privatumo?

Vilniaus universiteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjai pagreitino atominės jėgos mikroskopą ir išplėtė jo skenuojamą plotą iki milimetrinio dydžio. Mokslininkų atradimas, aprašytas žurnale „Measurement“, gali būti plačiai taikomas medžiagų moksle, biotechnologijų ar puslaidininkių tyrimuose.

Kai įvyksta insultas, kiekviena minutė lemia, kiek smegenų audinio pavyks išsaugoti. Tačiau net ir sėkmingai suteikus pagalbą ūminio etapo metu, būtina ilgalaikė stebėsena – tada prasideda ilgas ir sudėtingas sveikimo procesas. Tam, kad būtų atlieptas šis stebėsenos poreikis, lietuvių mokslininkai sukūrė sistemą, kuri vienu metu matuoja širdies veiklą, kraujotakos pulsaciją, fizinį aktyvumą ir smegenų audinių kraujotakos pokyčius.

Vis daugiau žmonių ima eksperimentuoti su dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais – vieni iš smalsumo, kiti siekdami greito rezultato socialiniams tinklams, darbui ar net verslui. Atrodo patogu: įvedi kelis žodžius ir po akimirkos turi nuotrauką. Tačiau ar kada susimąstėte, ką iš tiesų darote – kuriate, kopijuojate ar tiesiog naudojatės kitų sukurtomis idėjomis?

Kas vakarą, prieš miegą, įjungi telefoną krautis. Tiesiog įpročiu tapęs veiksmas, atrodo, net negalvoji: įkiši laidą, padedi ant spintelės, pasuki veidą į pagalvę ir viskas. Ryte telefonas šimtu, o tu?

2025-ieji oficialiai paskelbti Tarptautiniais kvantiniais metais. Valstybės į šią techno-logiją jau dabar investuoja milijardus eurų. Europos tikslas – 2025-aisiais turėti pirmąjį superkompiuterį su kvantiniu pagreičiu, o iki 2030-ųjų – pirmauti kvantinių pajėgumų srityje. Lietuva taip pat ruošiasi.

Kibernetinės grėsmės šiandien tapo viena didžiausių rizikų bet kokiam verslui. Tai ne tik pasaulinių korporacijų ar finansų įstaigų problema – net ir smulkios įmonės tampa taikiniais dėl silpnų saugumo vietų. Paradoksalu, tačiau daugelis verslų apie saugumą pradeda galvoti tik po incidento, kai žala jau padaryta.

Lietuvoje pradėjo veikti viena galingiausių Vidurio bei Rytų Europos regione DI platforma, kurios pagrindas – NVIDIA DGX B200 serveris. „Vilnius Tech“ Skaitmeninės gynybos kompetencijų centre įdiegta 1 mln. eurų kainavusi platforma yra skirta vystyti mokslinius tyrimus bei inovacijas DI, skaitmeninės gynybos ir duomenų mokslo srityse.

Išmanusis telefonas jau seniai tapo vienu svarbiausių mūsų gyvenimo komponentu. Tai jau ne tik priemonė susisiekti. Banko programėlėse saugome prieigas prie savo sąskaitų, atliekame mokėjimus, stebime išlaidas. Todėl naujausi „Google“ planuojami pokyčiai, galintys apriboti šių programėlių veikimą tam tikruose įrenginiuose, sukėlė nemažai diskusijų.

Viena iš pastaraisiais metais dažniausiai diskusijas keliančių „Android“ išmaniųjų telefonų funkcijų – tai vadinamoji „virtuali operatyvioji“ ar „išplėstinė atmintis“. Tiesa, kiekvienas gamintojas ją vadina skirtingai. Pažvelkime, kaip tokia galimybė veikia iš tiesų ir kokią naudą tai suteikia „Android“ išmaniųjų telefonų turėtojams.

Išmanusis telefonas šiandien jau nebe tik skambinimo įrankis. Tai kasdienybės palydovas, dažnai mūsų rankose būnantis ilgiau nei bet kuris kitas prietaisas. Kadangi telefonus nešiojamės visur, nuo virtuvės iki dušo, nuo lietaus iki baseinų, jų atsparumas vandeniui tapo nebe prabanga, o būtinybe.

Sukčiavimas telefonu ir toliau nesitraukia. Pernai telefoniniai sukčiai iš Lietuvos aukų „priskambino“ net 3,4 mln. eurų. „Telia“ tikina dedanti visas pastangas riboti aferistų veiklą, bet ragina neužkrauti šios problemos sprendimo vien tik ant ryšio operatorių pečių. Efektyviai kovai su apgavikais taip pat būtinas bankų ir teisėsaugos įsitraukimas, kuris galėtų būti aktyvesnis.

Parduotuvėje užtenka priglausti telefoną prie terminalo ir viskas. Nebereikia grynųjų, nebūtina ištraukti piniginės ar įsiminti slaptažodžių. Bekontakčiai mokėjimai telefonu tapo mūsų kasdienybės dalimi greičiau nei daugelis būtų numatę prieš kelerius metus. Ir nors daugeliui tai patogumas, kuris sutaupo laiką, kai kuriuos vis dar lydi abejonės: ar tai tikrai saugu?

Iki šiol siekti didesnio gaminių ir paslaugų prieinamumo iš esmės buvo verslo socialinės atsakomybės pasirinkimas. Tačiau jau nuo šių metų birželio 28 d., kuomet įsigalios Europos prieinamumo aktas, tai taps pareiga. Teisės firmos ekspertė atkreipia dėmesį į verslo laukiančius pokyčius ir svarbius EAA atitikties aspektus.

Neretai girdime, kad šiuolaikiniai studentai yra gerokai kitokie nei ankstesni – pasikeitę tiek mokymosi įpročiai, tiek lūkesčiai ir vertybės. Ko Z kartos studentai tikisi iš universitetinių studijų ir kaip turėtų transformuotis aukštojo mokslo institucijos?

Šiandieniniame pasaulyje tvari ir skaitmeninė universitetų transformacija yra ne tik aktuali, bet ir būtina. Šios temos svarba nėra nauja – jau kelis dešimtmečius Europos Sąjungos strategijoje aiškiai brėžiama tvarumo ir skaitmenizacijos kryptis ne tik aukštojo mokslo, bet ir viso pasaulio kontekste.

Technologijų pažanga keičia mūsų kasdienybę, tačiau tam tikromis aplinkybėmis būtent grynieji išlieka patikimiausia atsiskaitymo forma, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kaimo vietovių gyventojų ar tiesiog tų, kurie nenori būti stebimi kiekviename pirkimo žingsnyje. Norvegijoje šis klausimas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir vyriausybės dėmesio.

Dirbtinio intelekto lyderė „OpenAI“ nustebino technologijų pasaulį netikėtu ėjimu – bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su savo konkurente „Google“, kad galėtų naudotis jos debesų kompiuterijos pajėgumais. Kodėl ši partnerystė tokia svarbi ir ką ji reiškia dirbtinio intelekto ateičiai?

Lietuvos mokslininkų komanda iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto, bendradarbiaudama su tyrėjais iš Vengrijos, Gibraltaro, Australijos universitetų bei Skaitmeninės etikos centru, atliko vienus pirmųjų tyrimų pasaulyje, vertinančius, kiek interneto naudojimas trikdo kasdienį funkcionavimą.

Technologijos gretinasi vis arčiau mūsų: dabar jau ne tik į delną, bet ir į asmeninį gyvenimą. Tai, kas dar prieš kelerius metus skambėjo kaip siužetas iš futuristinio serialo, šiandien aptariama labai rimtai: ar dirbtinis intelektas gali tapti draugu? O gal net ir daugiau?

Pasaulis stovi ant didžiausio šuolio žmonijos istorijoje. Šalys ir technologijų gigantai ruošiasi kurti nuolatines bazes Mėnulyje, statyti gamyklas orbitoje ir išgauti išteklius iš asteroidų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2075-ųjų kosmosas taps neatsiejama pasaulio ekonomikos dalimi, o tai pakeis mūsų gyvenimą taip pat iš esmės, kaip XVIII a. pakeitė pramonės revoliucija.

Pastaraisiais metais organizacijos vis daugiau investuoja į su duomenimis susijusius išteklius, siekdamos plėtoti duomenų analizės galimybes, kad padidintų savo įmonių našumą, efektyvumą, pagerintų teikiamų paslaugų kokybę ir konkurencinį pranašumą. Apie skaitmeninio amžiaus duomenų analizę ir jos svarbą šalies ūkio ekonomikai kalbamės su dr. Lina Dindiene.

Įsivaizduokite, diena iš dienos gyvenate sau įprastą gyvenimą, kol sužinote, jog kažkur, galbūt net ne mūsų visatoje, yra jūsų klonas. Ir ne šiaip klonas, o visiškai priešingas jūsų dvynys – „anti-jūs“, kuris valgo „anti-maistą“, kvėpuoja „anti-oru“, galbūt rezga „anti-planus“, o ir toji visata yra sudaryta visai ne iš mums pažįstamų dalelių, o jų priešingybių. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tiesa, tačiau ne be išimčių.