DI vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, taip pat – ir vykdant informacijos paiešką. Ekspertų teigimu, informacijos paieška pasitelkus DI tapo greita ir tiksli, o reikalingi atsakymai pasiekiami praktiškai iš karto. Be to, auga ir pasitikėjimas pateikiamais paieškos rezultatais.

Nors parduotuvėse vis daugiau ekranų, sensorių ir savitarnos, pirkėjai vis dar nori žmogiško kontakto. Apsipirkimo įpročių tyrimas rodo, kad net 42 proc. lietuvių pripažįsta – jiems apsiperkant prireikia personalo pagalbos. Pirkėjai vis rečiau ieško tradicinio kasininko ir vis dažniau – žmogaus, kuris galėtų patarti.

Tarptautinė kosminė stotis beveik ketvirtį amžiaus buvo simbolis mokslo bendradarbiavimo ir įrodymas, kad ilgalaikis žmonių buvimas orbitoje yra įmanomas. Tačiau jos misija artėja prie pabaigos, tai NASA planuoja „ISS“ deorbituoti apie 2030 metus. Ateities vizijoje dominuoja privatus sektorius, kuris turės pasiūlyti naujus orbitalinius modulius ir pardavinėti prieigą prie jų kaip paslaugą.

Noras gauti trokštamą darbą skatina kandidatus ieškoti naujoviškų būdų išsiskirti. Vis daugiau žmonių darbo paieškoje pasitelkia DI įrankius norėdami profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save bei savo patirtį. Tokia strategija dažnai pasiteisina – tyrimai rodo, kad net 38 proc. darbdavių yra labiau linkę pakviesti į pokalbį kandidatus, kurie naudoja DI savo paraiškoms patobulinti.

Nuo 2027 m. biometanu varomi sunkvežimiai ir autobusai už kelius gali mokėti 40 proc., o elektra varomi – iki 80 proc. mažiau nei dyzelinu varomos transporto priemonės. Ekspertai sveikina šiuos Susisiekimo ministerijos siūlymus, nes jie paskatins verslo investicijas į netaršų sunkųjį transportą, skatins vietinės biometano rinkos augimą ir padės Lietuvai mažinti šimtamilijonines baudas už per lėtai mažinamas CO₂ emisijas transporte.

Tarptautinė kosminė stotis beveik ketvirtį amžiaus buvo simbolis mokslo bendradarbiavimo ir įrodymas, kad ilgalaikis žmonių buvimas orbitoje yra įmanomas. Tačiau jos misija artėja prie pabaigos, tai NASA planuoja „ISS“ deorbituoti apie 2030 metus. Ateities vizijoje dominuoja privatus sektorius, kuris turės pasiūlyti naujus orbitalinius modulius ir pardavinėti prieigą prie jų kaip paslaugą.

Kosmoso erdvėje vyksta tylus perversmas. JAV kariuomenė ir komercinės bendrovės kartu kuria technologijas, kurios leis palydovams ne tik ilgiau veikti, bet ir nuolat judėti bei keisti savo orbitas. Tai vadinama „dinaminėmis kosmoso operacijomis“ ir „nuolatiniu manevravimu“.

„Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 170 kelių oro sąlygų stotelių, kurios realiu laiku renka ir perduoda duomenis apie oro sąlygas ir kelio dangos būklę. Šių stotelių tinklas – svarbi eismo saugos ir kelių priežiūros sistemos dalis, leidžianti tiek kelių priežiūros specialistams, tiek vairuotojams tinkamai pasiruošti kelionėms ir sumažinti rizikas kelyje.

Nors vis dar tenka išgirsti, kad gamindami elektrą iš iškastinio kuro už ją mokėtume mažiau, realybė rodo visiškai priešingą situaciją. Žaliosios energetikos kryptį pasirinkusioje ir investicijas šioje srityje pastaraisiais metais nuosekliai didinusioje Lietuvoje elektra šiandien kainuoja mažiau nei anglimis ir dujomis daugiausia tebesiremiančioje kaimyninėje Lenkijoje.

Lietuvoje pasirodė inovatyvus prietaisas sergantiems širdies ritmo sutrikimo ligomis. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkas, VU ligoninės Santaros klinikų gydytojas kardiologas-elektrofiziologas dr. Justinas Bacevičius su kolegomis išrado ir praktikoje pritaikė ant riešo dėvimą įrenginį „TeltoHeart“, kuris nuolat fiksuoja širdies veiklą ir rašo elektrokardiogramą.

DI vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, taip pat – ir vykdant informacijos paiešką. Ekspertų teigimu, informacijos paieška pasitelkus DI tapo greita ir tiksli, o reikalingi atsakymai pasiekiami praktiškai iš karto. Be to, auga ir pasitikėjimas pateikiamais paieškos rezultatais.

Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi DI. Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, ES žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą?

Noras greičiau atlikti užduotis, rasti kūrybiškų minčių ar tiesiog sutaupyti laiko – motyvai, kurie kasdien daugybę darbuotojų paskatina atsiversti ne įmonės patvirtintą, o bet kokį viešai prieinamą dirbtinio intelekto (DI) modelį. Tačiau šis, atrodo nekaltas įprotis, gali suketi grėsmių visai organizacijai.

Dirbtinis intelektas padeda efektyviau organizuoti darbą, atlikti užduotis, kelia įmonių ir organizacijų produktyvumą, tačiau nepaisant akivaizdžių suteikiamų naudų verslas jį pasitelkia vis dar gana retai. Šią tendenciją atskleidė naujausias tyrimas.

„Microsoft“ pristatė naujausią skaitmeninės gynybos ataskaitą, kurioje atskleidžiama, jog daugiau nei 52 proc. kibernetinių atakų, kurių motyvai buvo nustatyti, yra susijusios su šantažu ir išpirkos reikalavimais, o šnipinėjimas sudaro tik 4 proc. Šiuo metu išpuolius dažniausiai vykdo finansinės naudos siekiantys nusikaltėliai, o ne valstybių remiami veikėjai.

Dar prieš socialinių tinklų, neriboto interneto ir išmaniųjų telefonų erą mūsų kasdienybę lydėjo visai kitokios technologijos. Asmenybę išryškinančios polifoninės melodijos ar nespalvoti ekrano paveikslėliai šiandien kelia šypseną, tačiau prieš porą dešimtmečių tai buvo neatsiejama mobiliojo telefono dalis.

Vieno apgaulingo skambučio kaina – viso gyvenimo santaupos. Jau dabar „Telia“ kartu su vienu iš operatorių sėkmingai blokuoja apgaulingus skambučius, o trečiasis operatorius prie sistemos dar ruošiasi prisijungti. Įsigaliojus šiam pokyčiui, sustabdomų apgaulių skaičius išaugo – naujoji sistema leidžia operatoriams koordinuotai keistis duomenimis ir efektyviau blokuoti skambučius iš suklastotų numerių.

Telekomunikacijų sektorius šiandien stovi ant dar vienos technologinės revoliucijos slenksčio – masinio kvantinės kompiuterijos naudojimo etapo. Ji jau testuojama mokslo ir pramonės srityse, o jos komercializacija, kurią spartina technologijų milžinės, taps sparčios pažangos katalizatoriumi.

Įsivaizduokite, kad spintelės raktą jums perduoda ne žmogus, o šviesos blyksnis. Jei kas nors bandytų jį pagauti pakeliui, raktas akimirksniu sulūžtų – ir tai būtų iškart matoma. Būtent taip veikia kvantinis ryšys: nors iš pirmo žvilgsnio skamba kaip mokslinė fantastika, jis jau šiandien tampa realybe ir gali virsti vienu svarbiausių ateities saugumo pamatų.

Ryšys su tarpplanetinėmis kosmoso stotimis yra vienas sudėtingiausių inžinerijos iššūkių. Kuo toliau nuo Žemės nutolsta kosminis aparatas, tuo silpnesnis tampa signalas ir tuo sunkiau tiksliai nustatyti jo padėtį. Net kelių kilometrų paklaida gali tapti pražūtinga, kai reikia atlikti manevrus šalia planetų ar jų palydovų. Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad šią problemą galima spręsti naujais algoritmai.

Nors parduotuvėse vis daugiau ekranų, sensorių ir savitarnos, pirkėjai vis dar nori žmogiško kontakto. Apsipirkimo įpročių tyrimas rodo, kad net 42 proc. lietuvių pripažįsta – jiems apsiperkant prireikia personalo pagalbos. Pirkėjai vis rečiau ieško tradicinio kasininko ir vis dažniau – žmogaus, kuris galėtų patarti.

Nuo 2027 m. biometanu varomi sunkvežimiai ir autobusai už kelius gali mokėti 40 proc., o elektra varomi – iki 80 proc. mažiau nei dyzelinu varomos transporto priemonės. Ekspertai sveikina šiuos Susisiekimo ministerijos siūlymus, nes jie paskatins verslo investicijas į netaršų sunkųjį transportą, skatins vietinės biometano rinkos augimą ir padės Lietuvai mažinti šimtamilijonines baudas už per lėtai mažinamas CO₂ emisijas transporte.

Minint Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, paskelbtas naujausias „Moterų technologijų srityje barometras“, kuriuo kasmet fiksuojamos priėmimo į IT krypčių studijas tendencijos. Lietuvoje toliau krentant jaunuolių susidomėjimui IT studijomis, universitetai teigia, kad tai lemia ne vien demografinės priežastys: studentus iš aukštųjų mokyklų jau „atima“ ir dirbtinis intelektas.

Elektrifikacija transporto sektoriuje įsibėgėja, tačiau sunkiasvorių elektromobilių proveržio kol kas nematyti. Nors technologijos sparčiai tobulėja, o tarptautinėje rinkoje didėja elektrinių sunkvežimių pasiūla, Lietuvoje elektriniai vilkikai ir krovininiai automobiliai vis dar išlieka retenybe.

Spalio 17–19 dienomis „Vilnius Tech“ Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vyko aštuntasis hakatonas „Hack4Vilnius“, į kurį susirinko daugiau kaip 100 sostinei neabejingų dalyvių: įvairių sričių profesionalų, studentų bei moksleivių. Komandos intensyviai dirbo, spręsdamos miestui aktualius iššūkius

Noras gauti trokštamą darbą skatina kandidatus ieškoti naujoviškų būdų išsiskirti. Vis daugiau žmonių darbo paieškoje pasitelkia DI įrankius norėdami profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save bei savo patirtį. Tokia strategija dažnai pasiteisina – tyrimai rodo, kad net 38 proc. darbdavių yra labiau linkę pakviesti į pokalbį kandidatus, kurie naudoja DI savo paraiškoms patobulinti.

Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus pasikartojanti rutina dar XX a. pradžioje buvo sugalvota kaip energijos taupymo priemonė. Visgi ekspertai teigia, kad ji nebeatitinka pirminio tikslo, o tyrimai rodo, kad laiko persukimas ne tik nebetaupo elektros energijos, bet kai kuriais atvejais jos vartojimą net padidina.

Tyrimai rodo, kad skaitymas – svarbus moksleivių matematikos pasiekimams, tačiau pats uždavinių sprendimo procesas iki šiol menkai ištirtas – dažniausiai vertinamas tik galutinis atsakymas. Dėl to KTU doktorantė, naudodama žvilgsnio sekimo technologijas, tiria, kaip skirtingus pasiekimus turintys moksleiviai sprendžia probleminius uždavinius.

Saulės spinduliai – kasdienis reiškinys, slepiantis milžinišką energijos potencialą. Tačiau kol didžioji šios energijos dalis vis dar iššvaistoma, mokslininkai ieško būdų, kaip ją paversti elektra efektyviau ir išradingiau. Nuo pažangiausių kristalinių struktūrų iki gamtos įkvėptų sprendimų – net uogų pigmentų – jų eksperimentai atveria netikėtas galimybes.

NASA marsaeigis „Perseverance“ neseniai susidūrė su itin sudėtingu Marso uolienos dariniu, kuris gavo neoficialų pavadinimą „Kenmore“. Šis akmuo pasirodė esąs ne tik fiziškai tvirtas, bet ir moksliškai įdomus. Jį tyrinėjant buvo panaudoti pažangūs įrankiai, įskaitant azoto dujų srovę skleidžiantį įrenginį ir lazeriu šaudančią kamerą.