Šiuolaikinės technologijos keičia ir mokslininkų darbą – jį pagreitina ir palengvina. VU mokslininkai, taikydami skaitmeninės humanitarikos priemones, jau analizuoja rankraštinius šaltinius ir apdoroja didelės apimties duomenis. Pavyzdžiui, istorikė doktorantė per pusdienį suskaitmenino tiriamus žurnalus, kad galėtų tirti juose esančius vaizdus ir brėžinius.

Elektromobiliai sparčiai augina skvarbą automobilių parke – tam įtakos turi inovacijų sparta, įkrovimo infrastruktūros plėtra bei griežtėjantys taršos reikalavimai. Visgi kaip rodo atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, Lietuvoje pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti vairuotojus rinktis elektromobilį, išlieka kaina – kas antras respondentas teigia, kad tokį sprendimą labiausiai motyvuotų piniginė paskata.

Kasdien savo telefone paliečiame dešimtis ikonų. Atrodo, kad vos pabudus reikia peržiūrėti orus, atsidaryti žinučių programėlę, pasitikrinti socialinius tinklus, atsidaryti priminimus, galbūt įkelti vieną kitą nuotrauką. Visa tai jau tapo smulkmenomis, įprasti veiksmai, kurios nekelia jokių įtarimų. Viskas atrodo taip natūralu, kad net nesusimąstome, kas vyksta fone.

Įsivaizduokite situaciją: gatvėje pamatote sukniubusį žmogų, tačiau iškviesti pagalbos negalite, nes išmanusis rodo – „Nėra tinklo“. Kritikos strėles dėl staiga nustojusio veikti mobiliojo ryšio norėtųsi paleisti į operatorių, bet realybė yra kur kas sudėtingesnė. Telekomunikacijų infrastruktūros veikimas priklauso nuo daugybės faktorių, o labai dažnai – ir nuo valdžios institucijų indėlio.

Kol Europos Sąjunga dar derina bendrą strategiją dėl kieto būvio baterijų technologijų nepriklausomybės nuo Azijos gamintojų, Lietuva turi unikalią galimybę imtis lyderystės regione. Lietuvai tai – galimybė tapti technologijų testavimo, gamybos bei integracijos centru regione.

Moksliniai tyrimai – ilgas ir kruopštus procesas, kai žmogiška klaida ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali sugadinti siekiamus rezultatus, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip tyrimams pasitelkti robotus. Prie proveržio šioje srityje neseniai reikšmingai prisidėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai.

Mažiau nei sekundė – tiek šiandien trunka atsiskaitymas parduotuvėje. Bekontaktės kortelės tapo vienu iš tų patogumų, prie kurių pripranti labai greitai. Jos siūlo greitį, paprastumą, mažiau kontakto su paviršiais, o kai kuriais atvejais ir mažiau akių, kurios seka, ką ir kiek perki. Bet kartu su patogumu atsiranda klausimas: o kur pavojus?

Įspūdingas pagreitis vos nuspaudus akceleratoriaus paminą ir per keletą akimirkų be sunkumų išvystomas didžiausias kelyje leidžiamas greitis. Anksčiau tuo galėjo mėgautis tik pačių galingiausių automobilių vairuotojai, o dabar tokius pojūčius patirti gali kone kiekvieno, net ir visiškai į dinamiško spartuolio vardą nepretenduojančio elektromobilio savininkai. Kodėl elektros energija varomi modeliai pasižymi tokia įspūdinga trauka ir kokia iš to nauda kasdienėmis aplinkybėmis?

Sėdi sau viešajame transporte, traukinyje ar tiesiog darbe, ir tie mazgai kišenėje vėl veliasi, erzina, vėl reikia tempti laidą iš po šaliko ar megztinio. Ausinės įsivelia į paltą, trukdo pasukti galvą, o vos truputį patempi – vienas ausinukas iškrenta. Tokiose situacijose esame atsidūrę ir mes. Ir būtent čia įžengia belaidžių ausinių idėja – paprasta, estetiška, patogi. Jokio chaoso su laidais.

Kai tik atsirado pirmieji belaidžiai ausinukai, socialiniuose tinkluose ir forumuose iškart pasipylė įvairios teorijos. Vieni šaukė, kad tai „maži mikrobangų pečiai“ ausyje, kiti gąsdino vėžio grėsme, treti skelbė, kad tai dar vienas žingsnis į technologinę priklausomybę. Bet realybė, kaip dažnai būna, daug paprastesnė ir ne tokia dramatiška. O visgi – ar ausinukai be laidų tikrai gali pakenkti klausai?

Šiuolaikinės technologijos keičia ir mokslininkų darbą – jį pagreitina ir palengvina. VU mokslininkai, taikydami skaitmeninės humanitarikos priemones, jau analizuoja rankraštinius šaltinius ir apdoroja didelės apimties duomenis. Pavyzdžiui, istorikė doktorantė per pusdienį suskaitmenino tiriamus žurnalus, kad galėtų tirti juose esančius vaizdus ir brėžinius.

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga ateina ir atsakomybė suprasti, kiek, kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame DI.

Dirbtinis intelektas tapo mūsų darbo kasdienybės dalimi – greitas, patogus ir visada pasiekiamas. Tačiau ar kada susimąstėte, kas vyksta su informacija, kurią jam patikime? Kai produktyvumas ima lenkti atsargumą, o DI įrankiai tampa „tyliais kolegomis“, dažnai pamirštame, kad jie nėra nei neutralūs, nei saugūs iš prigimties.

Sparčiai vystantis technologijoms ir augant transporto bei logistikos sektoriaus poreikiams, vis didesnis dėmesys skiriamas pažangių skaitmeninių sprendimų diegimui. Viena iš sričių, kurioje inovacijos daro esminį pokytį, yra maršrutų planavimas ir valdymas. Pasak VDU mokslininkės dr. R. Juozaitienės, nors dirbtinio intelektoinovacijos stipriai keičia logistikos industriją, paskutinis pristatymo etapas vis dar išlieka vienu sudėtingiausių ir brangiausių logistikos grandinės elementų.

Naršymo privatumo tema pastaraisiais metais sulaukė vis daugiau dėmesio – tiek iš vartotojų, tiek iš technologijų kompanijų ir valdžios institucijų. Interneto naudotojai vis dažniau kelia klausimus apie tai, kiek informacijos apie juos yra renkama, kam ji perduodama ir kaip tai veikia jų kasdienybę internete. Tuo metu tokios gigantės kaip „Google“ yra priverstos ieškoti kompromiso tarp saugumo, privatumo ir savo verslo modelio pagrindo – reklamos.

Kasdien savo telefone paliečiame dešimtis ikonų. Atrodo, kad vos pabudus reikia peržiūrėti orus, atsidaryti žinučių programėlę, pasitikrinti socialinius tinklus, atsidaryti priminimus, galbūt įkelti vieną kitą nuotrauką. Visa tai jau tapo smulkmenomis, įprasti veiksmai, kurios nekelia jokių įtarimų. Viskas atrodo taip natūralu, kad net nesusimąstome, kas vyksta fone.

Įsivaizduokite situaciją: gatvėje pamatote sukniubusį žmogų, tačiau iškviesti pagalbos negalite, nes išmanusis rodo – „Nėra tinklo“. Kritikos strėles dėl staiga nustojusio veikti mobiliojo ryšio norėtųsi paleisti į operatorių, bet realybė yra kur kas sudėtingesnė. Telekomunikacijų infrastruktūros veikimas priklauso nuo daugybės faktorių, o labai dažnai – ir nuo valdžios institucijų indėlio.

Išmanieji telefonai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Kišenėje gulintis įrenginys dažnai žino apie mus daugiau nei artimiausi draugai. Tačiau kartu su jų populiarumu gimė ir daugybė mitų, kurie iki šiol klaidina net ir tuos, kurie be telefono neišbūtų nė dienos.

Lietuvoje vis dar naudojama daug senų, net prieš 20 metų pagamintų telefonų – nuo legendinių „Nokia“ iki mažiau žinomų kiniškų įrenginių. Vos vieno ryšio tiekėjo tinkle senutėlių telefonų, veikiančių tik senosiose 2G ir 3G technologijose, suskaičiuojama beveik 5 tūkstančiai.

Tikriausiai ne vienam yra pasitaikę toks keistas momentas: ką tik su draugu kalbėjai apie atostogas Ispanijoje, o po kelių minučių telefone matai reklamą apie skrydžius į Barseloną. Niekur nespaudei, nieko neieškojai – tik žodžiai, tiesioginis pokalbis. Ir štai tada gimsta klausimas – ar išmanusis telefonas klausosi manęs slapta?

Elektromobiliai sparčiai augina skvarbą automobilių parke – tam įtakos turi inovacijų sparta, įkrovimo infrastruktūros plėtra bei griežtėjantys taršos reikalavimai. Visgi kaip rodo atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, Lietuvoje pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti vairuotojus rinktis elektromobilį, išlieka kaina – kas antras respondentas teigia, kad tokį sprendimą labiausiai motyvuotų piniginė paskata.

Kol Europos Sąjunga dar derina bendrą strategiją dėl kieto būvio baterijų technologijų nepriklausomybės nuo Azijos gamintojų, Lietuva turi unikalią galimybę imtis lyderystės regione. Lietuvai tai – galimybė tapti technologijų testavimo, gamybos bei integracijos centru regione.

Jei anksčiau robotai, DI ir žmonės veikė atskirai, šiandien technologijos leidžia jiems bendradarbiauti – atlikti tas pačias užduotis, dalintis atsakomybe ir net fizine darbo erdve. Visa tai keičia ir lyderystės sampratą: vadovai turi būti pasirengę priimti DI agentus ir robotus kaip pilnaverčius komandos narius ir gebėti efektyviai vadovauti mišriems kolektyvams, kuriuose susilieja žmogaus patirtis ir technologijų galimybės.

Prancūzija siūlo iniciatyvą dėl nepilnamečių apsaugos internete, kuriai ketina pritarti ir Ispanija, Graikija bei Airija.Siekiama Europos Sąjungos mastu įvesti naujus įstatymus, draudžiančius jaunesniems nei 15 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais. Šie teisės aktai platformoms įvestų pareigą tikrinti vartotojų amžių, o už šio reikalavimo nesilaikymą grėstų griežtos finansinės sankcijos.

Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų, kurie į savo kasdieninio apsipirkimo įpročius praturtina dirbtinio intelekto sprendimais ir patarimais, augimas – vien per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų skaičius augo įspūdingais 50 %.

Kylančios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir klimato kaitos iššūkiai vis dažniau verčia klausti: ar galime patys apsirūpinti energija, kuri būtų ir tvari, ir patikima? Ieškant atsakymo, vis daugiau dėmesio krypsta į giluminę Žemės šilumą.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas fizikas dr. Vytautas Stankus sako, kad nors žmonių civilizacija pagal mokslinius matavimus yra tik kūdikystės pradžioje, tačiau jos moksliniams pasiekimams ribų nėra. Svarbiausia – susitvarkyti su savimi.

Naršydami „YouTube“, dažniausiai matome tik kruopščiai išpuoselėtus vaizdo įrašus su milijonais peržiūrų. Tačiau tai tik mažytė platformos dalis. JAV mokslininkai nustatė, kad dauguma iš apytikriai 15 milijardų vaizdo įrašų beveik niekada nebuvo peržiūrėti. Šie „nematomi“ įrašai atskleidžia visai kitokį platformos veidą nei tas, kurį pristato jos savininkai.

Ar žinojote, kad dalis žmonių eidami gatve virš jūsų galvos mato plaukiojančią gyvybės juostą, o prekybos centre dėdami vaisius įsivaizduoja renkantys žaidimo taškus? Pasirodo, panašios anomalijos turi savo pavadinimą – Žaidimų perkėlimo fenomenas ir, anot tyrėjų, jį jaučia net 82–96 proc. aktyvių žaidėjų.

Neseniai Kauno technologijos universitete pradėjusi dirbti mokslininkė teigia, kad neuromokslų pažanga veda į tai, kad ateityje būtų galima ne tik stebėti ir analizuoti smegenų veiklą, bet ir ją modeliuoti, prognozuoti pokyčius bei taikyti labiau pagrįstus gydymo metodus. Jos teigimu, skaitmeninių technologijų pažanga neatsiejama nuo žmonijos gerovės.