Tikriausiai retas iš mūsų susimąsto apie tai, kad kasdien rankose laikoma banko kortelė jau netolimoje ateityje gali atrodyti visai kitaip. Iki šiol kortelė buvo tarsi simbolis, šešiolikos skaitmenų numeris, galiojimo data, CVV kodas. Šie duomenys tapo įprasta mokėjimo proceso dalimi, tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse. Tačiau Europos Sąjunga ketina šią praktiką iš esmės keisti.

Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos.

Visada išklausys, patars, paguos ir leis pasijusti teisiu. Kai kažkada taip buvo galima apibūdinti tik terapeutus, šiandien taip nesuklysite kalbėdami ir apie dirbtinio intelekto (DI) modelius. Naujausių tyrimų duomenimis, populiarūs DI įrankiai geriau atlieka empatijos testus nei realūs žmonės. Vis daugiau žmonių ieško emocinės paramos bendraudami su DI, tačiau toks atvirumas gali turėti nenumatytų pasekmių.

Mažėjantis mokinių ir abiturientų skaičius, didesnė atskirtis tarp Lietuvos apskričių ir traukos centrais tapsiantys trys didieji šalies miestai – apie tokią ateities prognozę pasakoja tyrimą atlikę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Jurgita Markevičiūtė ir prof. Alfredas Račkauskas.

Mokslininkai iš Sario universiteto žengė reikšmingą žingsnį pažangesnių ir aplinkai draugiškesnių baterijų technologijos srityje. Jie sukūrė ličio anglies dioksido „kvėpuojančią“ bateriją, kuri gali pakeisti dabartinę situaciją. Teigiama, kad naujoji baterija ne tik efektyviai kaupia energiją, bet ir sugeria anglies dvideginį, taip prisidėdama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Mokslininkai iš Sario universiteto žengė reikšmingą žingsnį pažangesnių ir aplinkai draugiškesnių baterijų technologijos srityje. Jie sukūrė ličio anglies dioksido „kvėpuojančią“ bateriją, kuri gali pakeisti dabartinę situaciją. Teigiama, kad naujoji baterija ne tik efektyviai kaupia energiją, bet ir sugeria anglies dvideginį, taip prisidėdama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Šiais metais stebima nauja tendencija: jau keletą mėnesių Baltijos šalyse sparčiai auga iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas. Naujų automobilių pardavimų rezultatai rodo, kad tokie hibridai pirmą kartą lenkia grynuosius elektromobilius.

Nors ši technologija skamba lyg iš mokslinės fantastikos filmo, ji jau veikia realybėje. Kinijos tyrėjai sukūrė vaizdo fiksavimo sistemą, kuri geba perskaityti vos 3 mm dydžio tekstą net iš 1,3 kilometrų atstumo. Ir tai dar ne viskas – ji veikia net tada, kai vaizdą iškreipia atmosferos sluoksniai.

Reiškinys, kuomet elektros energijos šalyje iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminama tiek, kiek jos reikia, tampa vis dažnesnis. Tai reiškia, kad elektros energija biržoje pinga, o tam tikromis valandomis kaina tampa net neigiama. Pinga ir privačių vartotojų pagaminta bei į bendrą elektros tinklą perduodama elektra, keldama klausimą – ar saulės elektrinė vis dar yra finansiškai naudinga?

Kol vieni žmonės stovi prie bankomato galvodami apie sąskaitos likutį ar PIN kodą, kiti pastebi mažytę akutę virš ekrano – kamerą, kuri filmuoja jų veidą. Tai kelia klausimų: kam to reikia? Ar tai legalu? Ir ar tokia priežiūra neperžengia ribų tarp saugumo ir privatumo?

Visada išklausys, patars, paguos ir leis pasijusti teisiu. Kai kažkada taip buvo galima apibūdinti tik terapeutus, šiandien taip nesuklysite kalbėdami ir apie dirbtinio intelekto (DI) modelius. Naujausių tyrimų duomenimis, populiarūs DI įrankiai geriau atlieka empatijos testus nei realūs žmonės. Vis daugiau žmonių ieško emocinės paramos bendraudami su DI, tačiau toks atvirumas gali turėti nenumatytų pasekmių.

Dirbtinis intelektas (DI) jau gali prakalbinti bet kurį veidą ir tai kelia neišgalvotą, o realų pavojų. Vos kelių sekundžių balso įrašas ar viena nuotrauka – tiek užtenka, kad būtų sukurtas įtikinamas vaizdo įrašas, kuriame žinomas žmogus kalba tai, ko niekada nesakė. DI vaizdo įrašų kūrėjas, ragina ne tik kritiškai vertinti tai, ką matome internete, bet ir patiems išbandyti nemokamai prieinamus įrankius.

Dirbtinio intelekto lenktynėse kiekvienas žingsnis gali turėti milžinišką poveikį rinkai. Todėl naujiena, jog „OpenAI“, „ChatGPT“ kūrėja, nutarė bendradarbiauti su viena didžiausių savo konkurentų „Google“, sukėlė tikrą nuostabą technologijų sektoriuje.

Per paskutinius porą metų greičiausiai ne vienas esame girdėję frazę, kad dirbtinis intelektas jūsų nepakeis darbo vietoje, bet jus pakeis žmonės, mokantys juo naudotis. Tačiau vis dažniau pasirodo požymių, kad šis pranašautas eksponentinis augimas gerokai prilėtėjo. Tad kaip generatyvinio dirbtinio intelekto industrija atrodo įpusėjus 2025-iesiems?

Vis daugiau žmonių ima eksperimentuoti su dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais – vieni iš smalsumo, kiti siekdami greito rezultato socialiniams tinklams, darbui ar net verslui. Atrodo patogu: įvedi kelis žodžius ir po akimirkos turi nuotrauką. Tačiau ar kada susimąstėte, ką iš tiesų darote – kuriate, kopijuojate ar tiesiog naudojatės kitų sukurtomis idėjomis?

Pastaruoju metu pasienyje su Kaliningrado sritimi dažnėja GPS trikdžių, todėl imta svarstyti, ar jie gali paveikti ir mobiliojo ryšio tinklus. Nors GPS svarbus navigacijai, mobilusis ryšys veikia kitais principais – naudojamos įvairios technologijos ir dažnių juostos. Vis dėlto augant trikdžių mastui, jei GPS gali būti paveiktas, kodėl galime pasitikėti mobiliuoju ryšiu.

Žvilgtelėkime į save ir aplinkinius. Ar pastebi, kaip retai beliko kas nors, kas dar trauktų fizinę piniginę? Banko kortelės traukiasi iš pirmųjų pozicijų, o joms vietą vis sparčiau užima mobilieji telefonai. Vienu brūkštelėjimu prie terminalo apmokame kavą, autobuso bilietą ar net kasdienius pirkinius prekybos centre. Viskas greita, patogu, intuityvu, bet ar taip pat ir saugu?

Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangių plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.

Slapukai, IP adresai, jūsų įrenginio informacija, visa tai lieka skaitmeninėje erdvėje. Ar tai kelia realią grėsmę? Ne visada. Bet klausimas lieka atviras – ar norime būti taip lengvai matomi? Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie duomenų privatumą, sekimą ir reklamos taikymą pagal elgesį internete. Vartotojai pradeda domėtis būdais, kaip apsisaugoti. Vienas dažniausiai siūlomų sprendimų – VPN.

Išmanusis telefonas jau seniai tapo vienu svarbiausių mūsų gyvenimo komponentu. Tai jau ne tik priemonė susisiekti. Banko programėlėse saugome prieigas prie savo sąskaitų, atliekame mokėjimus, stebime išlaidas. Todėl naujausi „Google“ planuojami pokyčiai, galintys apriboti šių programėlių veikimą tam tikruose įrenginiuose, sukėlė nemažai diskusijų.

Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos.

Mažėjantis mokinių ir abiturientų skaičius, didesnė atskirtis tarp Lietuvos apskričių ir traukos centrais tapsiantys trys didieji šalies miestai – apie tokią ateities prognozę pasakoja tyrimą atlikę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Jurgita Markevičiūtė ir prof. Alfredas Račkauskas.

Vasaros atostogų metu vaikų kasdienybė pastebimai keičiasi – žadintuvai nebetrukdo rytais, pamokų nėra, o laisvo laiko padaugėja su kaupu. Visgi ne visi vaikai šį laiką leidžia lauke su bendraamžiais. Naujausi tyrimai atskleidė, kad per atostogas mokyklinukai prie kompiuterio praleidžia daugiau laiko nei per mokslo metus.

„Mane ištiko krizė supratus, kad realybėje negaliu pasinaudoti „Instagram“ filtrais“, „tyrinėju naujausius memus, kad suprasčiau interneto kultūros tendencijas“, „mano žingsnių programėlė neveikia“ – tokie ir panašūs pasiteisinimai neatėjus į darbą jau nieko nebestebina įmonėse, kuriose dirba Z kartos atstovai. Kuo ši karta išskirtinė ir kaip darbdaviams prie jos prisitaikyti?

Kinijos automobilių pramonės giganto „Great Wall Motors“ prezidentas Wei Jianjun perspėja, jog šalyje vykstanti elektromobilių revoliucija – tai išpūstas burbulas, kuris netrukus gali sprogti. Pasak jo, augantys įsiskolinimai ir daugelio gamintojų veikla ties bankroto riba gali lemti masinį žlugimą, kai įmonės nebesugebės susitvarkyti su milžiniška skola.

Tikriausiai retas iš mūsų susimąsto apie tai, kad kasdien rankose laikoma banko kortelė jau netolimoje ateityje gali atrodyti visai kitaip. Iki šiol kortelė buvo tarsi simbolis, šešiolikos skaitmenų numeris, galiojimo data, CVV kodas. Šie duomenys tapo įprasta mokėjimo proceso dalimi, tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse. Tačiau Europos Sąjunga ketina šią praktiką iš esmės keisti.

Astronomai buvo šokiruoti, kai aplink žvaigždę, kurios masė sudaro vos penktadalį Saulės masės, aptiko dujinį milžiną „TOI-6894b“. Tokia galimybė anksčiau buvo laikoma beveik neįmanoma. Šis atradimas, padarytas naudojantis TESS teleskopo duomenimis ir patvirtintas vienu didžiausių pasaulyje teleskopų, meta rimtą iššūkį iki šiol vyravusioms planetų formavimosi teorijoms.

Šiandien brūkšninius kodus galime rasti ant kiekvienos prekės pakuotės – jie yra neatsiejama prekybos procesų dalis. Lygiai prieš 51-erius metus, birželio 26-ąją dieną buvo nuskaityta pirmoji prekė pasaulyje. Šios, brūkšninio kodo gimtadienio dienos proga,ekspertai dalinasi negirdėtais faktais apie prekių ženklinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

Kai tėvai netikėtai užklumpa savo vaiką žaidžiant agresyvius kompiuterinius žaidimus, reginys neretai šokiruoja: ekrane personažas traiško zombius, padega namus, šaudo žmones, kankina gyvūnus. Viskas vyksta žaismingoje, animuotoje aplinkoje, tačiau tėvų sąmonėje įsijungia pavojaus signalai: ar tai tikrai tėra tik nekaltas žaidimas?