Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai daugeliui jau tapo kasdienio darbo ir laisvalaikio dalimi: padeda greičiau parašyti tekstą, surasti informaciją ar apibendrinti dokumentus. Vis dėlto, dažnai vartotojams tenka susidurti su vadinamosiomis DI „haliucinacijomis“.

2025 m. Lietuva pirmą kartą pralenkė ES vidurkį pagal reguliarių el. pirkėjų dalį – jie sudaro 52 proc. visų šalies el. pirkėjų. Tai 4 procentiniais punktais daugiau nei 2023-aisias, rodo naujausio „DPD“ E. barometro tyrimo duomenys. Kartu auga ir lūkesčiai. Tai reiškia, kad logistikos klaidos Lietuvoje šiandien kainuoja brangiau nei prieš dvejus metus.

Artėjant stojimų į aukštąsias mokyklas laikotarpiui, daugelis moksleivių ir jų tėvų susiduria su įtampa, klausimais ir abejonėmis. Kaip pasirinkti tinkamas studijas? Ar verta sekti madas? Ką daryti, jei nepavyksta įstoti iš pirmo karto?

Augant vartotojų energijos gamybos apimtims ir poreikiams, energijos kaupikliai tampa svarbiu įrankiu valdant elektros kainų svyravimus. Sparčiai auganti rinka kelia ir naujų iššūkių – daugėja tiek nepakankamai įvertintų technologinių sprendimų, tiek rangovų, kurių kompetencija ne visada atitinka šios sistemos sudėtingumą.

Tinkamas maitinimo šaltinio pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių projektuojant elektrines ir automatikos sistemas. Nuo jo priklauso įrangos stabilumas, ilgaamžiškumas ir saugumas. Netinkamai parinktas blokas gali sukelti įtampos svyravimus, perkaitimą ar net sugadinti prijungtus įrenginius.

Kamerų šiandien yra milijardai – nuo išmaniųjų telefonų iki namų stebėjimo sistemų, ir visos jos yra patrauklus taikinys kibernetiniams nusikaltėliams. Problema ta, kad didelė dalis žmonių vis dar nepakankamai kritiškai vertina kibernetines grėsmes ir patys to nežinodami atveria prieigą prie įrenginių kamerų.

Vienas neatsargus judesys prie vandens, išsiliejęs gėrimas ar netikėtai užklupęs lietus – ir telefonas jau permirkęs. Šylant orams tokios situacijos nutinka dažniau nei norėtųsi, tačiau būtent pirmosios minutės gali nulemti, ar įrenginį dar pavyks išgelbėti.

Frazė „Sent from iPhone“ el. laiško apačioje anksčiau buvo tarsi subtilus pasiteisinimas dėl skubos. Šiandien telefonu rašome laiškus ir tvirtiname sandorius. Nors mobilieji telefonai daugelyje įmonių jau tapo pilnaverčiais darbo įrankiais, jų saugumui vis dar skiriama gerokai mažiau dėmesio nei kompiuteriams.

„iOS 18“ įdiegta „FaceTime“ skambučių kokybės patobulinimo sistema leidžianti ne tik pašnekovui jus geriau girdėti, bet ir naudoti vaizdo pagerinimo funkcijas.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai daugeliui jau tapo kasdienio darbo ir laisvalaikio dalimi: padeda greičiau parašyti tekstą, surasti informaciją ar apibendrinti dokumentus. Vis dėlto, dažnai vartotojams tenka susidurti su vadinamosiomis DI „haliucinacijomis“.

Grįžus iš kelionės telefone dažnai lieka šimtai nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurių taip ir neperžiūrime. Trumpi „c“ formato vaizdo įrašai leidžia tai pakeisti – kelias akimirkas sujungti į vieną istoriją, kurią lengva ne tik peržiūrėti, bet ir išsaugoti kaip prisiminimą.

„Nejaugi mane palieki?“, „Ar norėtum sužinoti nuoširdų mano patarimą?“ – manipuliuoja dirbtinio intelekto (DI) pokalbių programėlės. Pastaruoju metu jos pradėjo užtempti pokalbius, vietoje aiškaus atsakymo siūlo „anonsinius masalus“, o tai primena toksiškus žmonių santykius, kai viena pusė subtiliai manipuliuoja emocijomis, kad kita liktų.

„Apple Intelligence“ nėra vienintelės naujovės atsiradusios „iOS“ 18.2 operacinėje sistemoje. Vienas naudotojai jau spėjo pastebėti, tačiau yra naujovių slypinčių giliau nustatymuose ir jų daugelis naudotojų neaptiko. Manau, kai kurios jų vertos dėmesio ir išties gali būti naudingos.

Vasarą biurą vis dažniau pakeičia sodybos, pajūris ar kitos poilsio vietos. Vis dėlto planuojant dirbti nuotoliu neretai neįvertinama, ar naujoje vietoje interneto ryšys bus pakankamai kokybiškas darbui, vaizdo skambučiams ar dokumentų siuntimui. Kaip išvengti galimų nesklandumų dėl ryšio kokybės ne tik dirbant, bet ir keliaujant?

Naudoti tą patį slaptažodį keliose paskyrose patogu, tačiau retas susimąsto, kad tai – itin nesaugu. Kibernetinio saugumo specialistai perspėja, kad toks įprotis gali kainuoti labai brangiai.

Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams.

Vienas netyčinis paspaudimas, sugedęs telefonas ar kietasis diskas – ir metų metus kauptos nuotraukos, dokumentai bei prisiminimai akimirksniu gali dingti visam laikui. Nors gyvename technologijų amžiuje, duomenų praradimas išlieka viena dažniausių ir skaudžiausių skaitmeninių patirčių, nes daugelis vis dar nežino, kaip saugiai ir atsakingai saugoti duomenis.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

2025 m. Lietuva pirmą kartą pralenkė ES vidurkį pagal reguliarių el. pirkėjų dalį – jie sudaro 52 proc. visų šalies el. pirkėjų. Tai 4 procentiniais punktais daugiau nei 2023-aisias, rodo naujausio „DPD“ E. barometro tyrimo duomenys. Kartu auga ir lūkesčiai. Tai reiškia, kad logistikos klaidos Lietuvoje šiandien kainuoja brangiau nei prieš dvejus metus.

Artėjant stojimų į aukštąsias mokyklas laikotarpiui, daugelis moksleivių ir jų tėvų susiduria su įtampa, klausimais ir abejonėmis. Kaip pasirinkti tinkamas studijas? Ar verta sekti madas? Ką daryti, jei nepavyksta įstoti iš pirmo karto?

„Meta“ pristatė naujas priemones, kurios skirtos geriau atpažinti nepilnamečius „Instagram“ ir „Facebook“ platformose. Amžiui nustatyti bendrovė pradės naudoti dirbtinio intelekto sprendimus, kurie analizuos vartotojų nuotraukas, vaizdo įrašus bei elgseną. Nors tokie pokyčiai gali padėti geriau apsaugoti vaikus internete, ekspertė atkreipia dėmesį – vien technologinių priemonių nepakanka.