Pastaruosius metus matome ne vieną straipsnį apie tai, kaip keičiasi darbo rinka: „dirbtinis intelektas pakeis dalį profesijų“, „diplomo nebepakaks“, „svarbiausia taps gebėjimas mokytis visą gyvenimą“ ir t. t. Su daugeliu šių minčių sunku nesutikti, tačiau vis kirba vienas klausimas – ar bent vienam abiturientui nuo to pasidarė aiškiau, kokias studijas rinktis?

Būdami užsienyje Lietuvos gyventojai dažnai atsiskaito kortele ar telefonu, o grynaisiais ir valiutos keityklų paslaugomis keliaudami naudojasi vis rečiau. Vis dėlto kartu su patogumu atsiranda ir rizikų – kaip apsisaugoti, kad apsiperkant svetur nuo jūsų sąskaitos nebūtų nuskaičiuota per daug pinigų?

Vidutinis telefono vartotojas savo įrenginyje turi net 22 proc. nereikalingų nuotraukų, rodo tyrimas. Vasarą ši problema tampa dar aktualesnė – kelionių nuotraukos, vaizdo įrašai, bilietai ir žemėlapiai greitai užpildo telefono atmintį. Ką ištrinti ar perkelti dar prieš išvykstant?

Automatiniai vartai yra patogus sprendimas, tačiau jų veikimas tiesiogiai priklauso nuo tinkamai suplanuoto elektros tiekimo. Jei šis etapas paliekamas paskutinei minutei, vėliau gali prireikti papildomų kasimo darbų, laidų vedimo ar kitų korekcijų kieme.

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja vasariškus karščius, o tai reiškia, kad daugelyje būstų visu pajėgumu veiks oro kondicionieriai. Nors jie padeda užtikrinti komfortą net ir per didžiausius karščius, netinkamai naudojami gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kelios paprastos priemonės leidžia išlaikyti vėsą namuose ir kartu sumažinti elektros sąnaudas.

Lietuvoje kasdienėms išlaidoms gyventojai dažniausiai atsiskaito kortelėmis. Pamesta mokėjimo kortelė gali sukelti nemažai streso.Kaip elgtis taip atsitikus ir kodėl verta turėti skaitmeninę kortelės alternatyvą?

Vidutinis telefono vartotojas savo įrenginyje turi net 22 proc. nereikalingų nuotraukų, rodo tyrimas. Vasarą ši problema tampa dar aktualesnė – kelionių nuotraukos, vaizdo įrašai, bilietai ir žemėlapiai greitai užpildo telefono atmintį. Ką ištrinti ar perkelti dar prieš išvykstant?

Vos nusileidus lėktuvui ar kirtus šalies sieną, telefone dažnai pasirodo žinutė apie tarptinklinio ryšio sąlygas. Vieni keliautojai iškart įjungia mobiliuosius duomenis, kiti ieško viešo „Wi-Fi“, tačiau šis sprendimas ne visada saugus. Ekspertas primena: ryšio sąlygas verta pasitikrinti dar prieš kelionę, o nepažįstamų belaidžių tinklų – vengti.

Nusprendus įsigyti naudotą išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį, džiaugsmą dėl sutaupytų pinigų gali greitai pakeisti nusivylimas. Pasitaiko atvejų, kai pirkėjai, atidarę siuntą, vietoje brangaus telefono randa akmenis. Taip pat Lietuvoje ne vieną kartą buvo perparduoti nemokių klientų telefonai, kurie nemokant įmokų tiesiog blokuojami.

Kelionės planavimas, darbo laiškai, dokumentų analizė ir asmeniniai klausimai dažnai nugula į vieną ilgą dialogą su dirbtinio intelekto įrankiu. Nors tai atrodo patogu, ilgainiui toks įprotis gali lemti ne tik mažiau tikslius atsakymus, bet ir prastesnius darbo rezultatus.

Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje kažkas įmonėje atsisėda prie lentelės ir bando sudėlioti kito mėnesio grafiką. Reikia, kad kiekviena pamaina turėtų pakankamai žmonių, niekas nebūtų suplanuotas dirbti tada, kai atostogauja, o darbuotojų pageidavimai bent iš dalies būtų išgirsti.

Antradienis – pati palankiausia savaitės diena žinomumo didinimo reklaminėms kampanijoms, rodo atlikta analizė. Per ją išsiųsti el. laiškai ne tik dažniausiai atidaromi, bet ir išsiskiria geriausia paspaudimų statistika. Jie turėtų rūpėti tiems verslams, kuriems labiausiai aktualus žinomumo didinimas.

Šiandien vis daugiau mūsų kasdienio gyvenimo persikelia į internetą – nuo darbo ir apsipirkimo iki vaikų laisvalaikio ar išmaniųjų namų įrenginių valdymo. Prie namų interneto jungiasi dešimtys skirtingų įrenginių. Tad kartu auga ir rizikos, apie kurias daugelis šeimų vis dar susimąsto tik tuomet, kai susiduria su realiais incidentais.

Populiariausios Lietuvoje pašto programos „Gmail“ vartotojams ateityje gali būti suteikiama trigubai mažiau nemokamos vietos saugykloje nei dabar. „Google“ testuoja galimybę naujoms paskyroms skirti nebe 15 gigabaitų (GB), o vos 5 GB talpos. Tad jei dar neturite „Gmail“ paskyros, pats laikas ją susikurti.

Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams.

Vienas netyčinis paspaudimas, sugedęs telefonas ar kietasis diskas – ir metų metus kauptos nuotraukos, dokumentai bei prisiminimai akimirksniu gali dingti visam laikui. Nors gyvename technologijų amžiuje, duomenų praradimas išlieka viena dažniausių ir skaudžiausių skaitmeninių patirčių, nes daugelis vis dar nežino, kaip saugiai ir atsakingai saugoti duomenis.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Pastaruosius metus matome ne vieną straipsnį apie tai, kaip keičiasi darbo rinka: „dirbtinis intelektas pakeis dalį profesijų“, „diplomo nebepakaks“, „svarbiausia taps gebėjimas mokytis visą gyvenimą“ ir t. t. Su daugeliu šių minčių sunku nesutikti, tačiau vis kirba vienas klausimas – ar bent vienam abiturientui nuo to pasidarė aiškiau, kokias studijas rinktis?

Būdami užsienyje Lietuvos gyventojai dažnai atsiskaito kortele ar telefonu, o grynaisiais ir valiutos keityklų paslaugomis keliaudami naudojasi vis rečiau. Vis dėlto kartu su patogumu atsiranda ir rizikų – kaip apsisaugoti, kad apsiperkant svetur nuo jūsų sąskaitos nebūtų nuskaičiuota per daug pinigų?

Ir darbo laikas, ir poilsio laikas yra aiškiai reglamentuota, teisė atsijungti – tiesiogiai ne, tačiau ar toks reguliavimas iš viso reikalingas? Iki šiol ES mastu tokio teisinio reguliavimo nėra, šį klausimą ES narės sprendžia savarankiškai. Kaip Lietuvoje šiuo metu sprendžiama dėl darbuotojo teisės atsijungti – neatsiliepti į darbdavio skambučius, nereaguoti į el. laiškus ir žinutes po darbo valandų, savaitgaliais ar atostogų metu?