Kibernetinis saugumas per pastaruosius metus pasikeitė greičiau nei dauguma vartotojų spėjo prisitaikyti. Jei anksčiau pavojus dažniausiai atrodė kaip virusas, šiandien vis dažniau tai – žinutė, skambutis ar net pažįstamai skambantis balsas.

Turėti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir išnaudoti tik menką jų galimybių dalį – tas pats, kas treniruotis su asmeniniu treneriu, bet tik apšilimui. Panašioje situacijoje šiandien atsiduria tūkstančiai darbuotojų. DI jau yra kasdienėje darbo aplinkoje, tačiau be aiškių įgūdžių jis lieka pilnavertiškai neišnaudotu asistento prototipu.

Dirbtinio intelekto technologijoms sparčiai integruojantis į kasdienį gyvenimą, ne tik suaugę, bet ir vaikai vis dažniau naudoja pokalbių robotus, prašo patarimų ir tiesiog su jais bendrauja. Nors šios technologijos atveria naujas galimybes, jos taip pat kelia nemažai klausimų dėl vaikų saugumo, privatumo ir emocinės raidos.

Balandžio 16 d. minima Pasaulinė balso diena – ja siekiama atkreipti dėmesį į balso, kaip vienos svarbiausių komunikacijos priemonių, sveikatą ir unikalumą. Šią dieną daug kalbama apie balso tausojimą, streso įtaką, o Valstybinės ligonių kasos specialistai primena: prarastą balsą galima atkurti pasitelkiant valstybės kompensuojamas technologijas.

Įsitvirtinus pavasariui, į miestų gatves sugrįžo elektriniai paspirtukai, dviračiai ir kitos mikromobilumo priemonės. Balandžio pradžioje sostinėje surengtas reidas parodė, kad net 99 proc. sustabdytų vairuotojų važiavo be šalmo, nors nuo šių metų jo dėvėjimas yra privalomas. Vis dėlto saugumas – ne vienintelė šių transporto priemonių problema.

Artėjant Velykoms, namuose daugėja veiklos – ruošiami šventiniai patiekalai, dažniau naudojama buitinė technika, ilgiau veikia orkaitės. Energetikos ekspertai pastebi, kad būtent šventiniu laikotarpiu elektros suvartojimas natūraliai išauga, o kartu gali padidėti ir sąskaitos.

Prieš savaitę JAV Federalinis tyrimų biuras, Nacionalinio saugumo agentūra ir daugiau nei 15 šalių, tarp jų ir Lietuva, paskelbė oficialų įspėjimą – Rusijos karinės žvalgybos grupė jau dvejus metus sistemingai vykdo plataus masto atakas, nukreiptas į pažeidžiamus maršrutizatorius visame pasaulyje.

Namuose sulėtėjęs „Wi-Fi“ ryšio greitis ar prasčiau veikiantis internetas gali būti požymis, kad jūsų belaidžiu internetu naudojasi kaimynai. Technologijų ekspertas atskleidė, kad yra paprastas būdas pasitikrinti, ar prašalaičiai „nesiskolina“ jūsų interneto ir ką daryti tokiu atveju.

Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių nepertraukiamai stebėti krepšinio varžybų transliaciją. Vis dėlto, jei esame dideliame name ar sodyboje, ar jei būsto sienos itin storos – gali reikėti pasirūpinti papildoma įranga, kad internetas patalpose būtų paskirstytas tolygiai.

Turėti prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir išnaudoti tik menką jų galimybių dalį – tas pats, kas treniruotis su asmeniniu treneriu, bet tik apšilimui. Panašioje situacijoje šiandien atsiduria tūkstančiai darbuotojų. DI jau yra kasdienėje darbo aplinkoje, tačiau be aiškių įgūdžių jis lieka pilnavertiškai neišnaudotu asistento prototipu.

Dirbtinio intelekto technologijoms sparčiai integruojantis į kasdienį gyvenimą, ne tik suaugę, bet ir vaikai vis dažniau naudoja pokalbių robotus, prašo patarimų ir tiesiog su jais bendrauja. Nors šios technologijos atveria naujas galimybes, jos taip pat kelia nemažai klausimų dėl vaikų saugumo, privatumo ir emocinės raidos.

Vartotojų atsiliepimai jau nuo seno yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių renkantis dominančias prekes. Jų svarba dirbtinio intelekto augimo eroje – tik didėja, bet daugėja ir netikrų, klaidinančių atsiliepimų, kuriuos sugeneravo ta pati technologija.

Kibernetinis saugumas per pastaruosius metus pasikeitė greičiau nei dauguma vartotojų spėjo prisitaikyti. Jei anksčiau pavojus dažniausiai atrodė kaip virusas, šiandien vis dažniau tai – žinutė, skambutis ar net pažįstamai skambantis balsas.

375 mln. JAV dolerių – tokio dydžio bauda prieš mėnesį skirta „Facebook“ valdytojai bendrovei „Meta“. Teismas pripažino, kad technologijų milžinė sąmoningai kenkė vaikų psichinei sveikatai. Šis atvejis dar daugiau žmonių paskatino iš naujo įvertinti savo santykį su socialiniais tinklais.

Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pabrėžiama, kad dirbtinio intelekto pažeidžiamumai tapo greičiausiai augančia kibernetine rizika. Ekspertai priduria, kad šiuo laikotarpiu skaitmeninės erdvės nusikaltėliai pirmiausia išnaudoja ne technologinius silpnumus, o žmogaus psichologiją – pasitikėjimą, skubėjimą ir nuovargį.

Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams.

Vienas netyčinis paspaudimas, sugedęs telefonas ar kietasis diskas – ir metų metus kauptos nuotraukos, dokumentai bei prisiminimai akimirksniu gali dingti visam laikui. Nors gyvename technologijų amžiuje, duomenų praradimas išlieka viena dažniausių ir skaudžiausių skaitmeninių patirčių, nes daugelis vis dar nežino, kaip saugiai ir atsakingai saugoti duomenis.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Minint Finansinio raštingumo dieną, „Paysera“ ekspertai apžvelgia naujausias sukčiavimo tendencijas. Nors Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojamas spartus finansinio sukčiavimo atvejų augimas, o nusikaltėlių arsenalą papildė dirbtinis intelektas, efektyvi prevencija duoda rezultatų.

Šiuolaikinių tėvų kasdienybė dažnai neatsiejama nuo technologijų, o vakarinis animacinis filmukas daugelyje šeimų tapo savotišku „nusiraminimo“ ritualu. Kas tėvams atrodo kaip nekalta pramoga, vaiko organizmui gali tapti rimtu fiziologiniu stresu – „miego vagys“ šiandien slepiasi ne po lova, o ryškiuose ekranuose.

Augant degalų kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip valdyti savo išlaidas. Tai ypač aktualu jautriausioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, gaunantiems socialinę paramą, šalpos senatvės pensiją, šalpos kompensaciją, arba asmenims su negalia. Pažeidžiami vartotojai turi galimybę už elektrą mokėti mažiau. Tereikia atlikti keletą paprastų veiksmų, kad sąskaitos už elektros energiją reikšmingai sumažėtų.