Sukčiavimo schemos vis labiau tobulėja. Šiandien nebeužtenka tiesiog ignoruoti įtartinų laiškų ar SMS žinučių – kartais pakanka socialiniuose tinkluose pamatyti reklamą ar telefone atsidaryti suklastotą interneto svetainę.

Ryte laikrodis rodo neįprastai aukštą pulsą, naktį užfiksuoja netolygų širdies darbą, o po treniruotės perspėja apie per ilgai neatsistatantį ritmą. Išmanieji laikrodžiai daugeliui jau tapo ne tik kasdieniu aksesuaru, bet ir savotiška sveikatos stebėjimo priemone. Pastebėję neįprastus rodiklius vieni juos ignoruoja, kiti – sunerimsta ir pradeda ieškoti atsakymų internete ar gydytojo kabinete.

Sulaukėte skambučio iš banko darbuotojo, kuris prašo skubiai patvirtinti tapatybę ar pateikti jautrią informaciją? Tai vienas dažniausių sukčių būdų išvilioti prisijungimo duomenis ar net pinigus. Tokie skambučiai dažnai skamba įtikinamai – kalbama ramiai, užtikrintai, kuriamas skubos jausmas. Dėl to suklysti gali net ir patys atsargiausi.

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau pasirodė ir žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius, o kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Daugelis elektros gedimų prasideda nuo iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų ženklų – mirksinčios lemputės, įkaitusio telefono ar spragsinčio ilgintuvo. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad ignoruojami tokie signalai gali baigtis ne tik sugadinta technika, bet ir gaisru.

Siekiant tvaresnės kasdienybės ir mažesnių sąskaitų už elektrą, gyventojams svarbu žinoti, kur slypi didžiausios jos sąnaudos namuose. Pagrindiniai elektros vartotojai įprastai yra skalbimo ir džiovinimo technika, šaldymo įranga bei maisto gaminimo prietaisai, tačiau galutinę sąskaitą lemia ne tik patys įrenginiai, bet ir jų naudojimo įpročiai.

Kasdienis telefono skambutis iš nežinomo numerio šiandien dažnam kelia ne tik smalsumą, bet ir įtarimą. Nors telekomunikacijų bendrovės aktyviai blokuoja telefoninių sukčių atakas, praeities patirtys išmokė gyventojus budrumo. Kaip pokalbio metu atpažinti, jog kitoje laido pusėje – tikras operatoriaus konsultantas?

Perkraunant „iPhone“ ištrinami susikaupę laikini failai, atnaujinami sistemos procesai ir padidinamas saugumas. Telefono perkrovimus galima automatizuoti.

Viena naktis Nidoje ir poros šimtų eurų sąskaita už mobilųjį ryšį – toks scenarijus gali ištikti, jei jūsų telefonas prisijungs prie Karaliaučiaus ryšio tinklo. Tai aktualu visiems, planuojantiems apsilankyti ne tik Nidoje, bet ir visoje Kuršių nerijoje.

Nors generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai plačiajai auditorijai prieinami jau kelerius metus, daugelis vartotojų vis dar nusivilia gaunamais atsakymais. Efektyvus bendravimas su DI tampa nauju įgūdžiu, kurio reikia mokytis, o geriausius rezultatus dažniausiai pasiekia tie, kurie neturi lūkesčio, kad dirbtinis intelektas skaito jūsų mintis.

Noras susitvarkyti su praktiškai begaliniu duomenų masyvu, didėjantis konkurencinis spaudimas ir augantis darbuotojų noras patiems išmėginti naujas technologijas – trys pagrindinės priežastys, kodėl įmonės imasi darbo su dirbtiniu intelektu (DI). Vis dėlto, kaip rodo reali patirtis, ne kiekvienai organizacijai verta ir naudinga visiškai pereiti prie šiuo metu madingiausios technologijos.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai daugeliui jau tapo kasdienio darbo ir laisvalaikio dalimi: padeda greičiau parašyti tekstą, surasti informaciją ar apibendrinti dokumentus. Vis dėlto, dažnai vartotojams tenka susidurti su vadinamosiomis DI „haliucinacijomis“.

AI SEO – tai svetainės ir turinio optimizavimas taip, kad informacija būtų geriau suprantama „Google“ paieškai ir dirbtinio intelekto sistemoms, tokioms kaip „Google AI Overviews“, „ChatGP“T ar kiti AI įrankiai.

Ar kada susimąstėte, kiek mūsų kasdienės veiklos tapo susiję su internetu? Nuo el. pašto, socialinių tinklų ir apsipirkimo iki sveikatos ar bankininkystės paslaugų bei verslo sistemų naudojimo. Dėl to kibernetinis saugumas tampa nebe papildoma, o būtina kasdienės veiklos dalimi tiek individualiems vartotojams, tiek organizacijoms.

Augant kibernetinių incidentų skaičiui, verslas vis dar linkęs apie kibernetinius nusikaltimus galvoti pirmiausia per baudžiamosios teisės prizmę – įsilaužėlius, tyrimus, teisėsaugą ir nusikaltėlių paiešką. Tačiau praktika rodo, kad didelė dalis realių pasekmių verslui persikelia visai į kitą lauką – civilinius ginčus tarp paslaugų teikėjo ir kliento.

Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams.

Vienas netyčinis paspaudimas, sugedęs telefonas ar kietasis diskas – ir metų metus kauptos nuotraukos, dokumentai bei prisiminimai akimirksniu gali dingti visam laikui. Nors gyvename technologijų amžiuje, duomenų praradimas išlieka viena dažniausių ir skaudžiausių skaitmeninių patirčių, nes daugelis vis dar nežino, kaip saugiai ir atsakingai saugoti duomenis.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Sukčiavimo schemos vis labiau tobulėja. Šiandien nebeužtenka tiesiog ignoruoti įtartinų laiškų ar SMS žinučių – kartais pakanka socialiniuose tinkluose pamatyti reklamą ar telefone atsidaryti suklastotą interneto svetainę.

Ryte laikrodis rodo neįprastai aukštą pulsą, naktį užfiksuoja netolygų širdies darbą, o po treniruotės perspėja apie per ilgai neatsistatantį ritmą. Išmanieji laikrodžiai daugeliui jau tapo ne tik kasdieniu aksesuaru, bet ir savotiška sveikatos stebėjimo priemone. Pastebėję neįprastus rodiklius vieni juos ignoruoja, kiti – sunerimsta ir pradeda ieškoti atsakymų internete ar gydytojo kabinete.

Sulaukėte skambučio iš banko darbuotojo, kuris prašo skubiai patvirtinti tapatybę ar pateikti jautrią informaciją? Tai vienas dažniausių sukčių būdų išvilioti prisijungimo duomenis ar net pinigus. Tokie skambučiai dažnai skamba įtikinamai – kalbama ramiai, užtikrintai, kuriamas skubos jausmas. Dėl to suklysti gali net ir patys atsargiausi.