Kauno klinikose pristatytas pirmasis veiklą pradėjęs skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Nacionalinio projekto metu trijose didžiosiose Lietuvos ligoninėse įkurti centrai telemedicinos konsultacijas teiks dešimčiai Kauno ir Vilniaus regiono ligoninių ir taip pagerins skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams.
Kauno klinikose pristatytas pirmasis veiklą pradėjęs skubiosios medicinos Telemedicinos centras Lietuvoje. Nacionalinio projekto metu trijose didžiosiose Lietuvos ligoninėse įkurti centrai telemedicinos konsultacijas teiks dešimčiai Kauno ir Vilniaus regiono ligoninių ir taip pagerins skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Telemedicinos centro pristatymo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad telemedicina iš ateities medicinos virto dabarties paslauga, o jos naudą artimiausiu metu pajaus visi šalies pacientai.
„Kauno klinikose atidarytas Telemedicinos centras – pirmas žingsnis, kuriant telemedicinos tinklą didžiuose šalies ligoninėse. Nors investicijos daromos mūsų gydymo flagmanuose, tačiau jų naudą pajaus visi šalies pacientai ir gydytojai, – nuotoliniu būdu konsultacijos bus atliekamos rajonų ligoninėse, taip stipriai prisidedant prie bendro paslaugų kokybės kilimo. Galime drąsiai sakyti, kad ateities medicina persikėlė į dabartį“, – sakė ministras.
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje veikiantis Telemedicinos centras padės optimaliai paskirstyti regiono ligoninių skubios pagalbos skyriuose esančius pacientų srautus. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis pabrėžia, kad Telemedicinos centrų dėka sutrumpės pacientų aptarnavimo laikas ir bus efektyviau panaudojami žmogiškieji resursai.
„Pacientams nebūtinai reikės vykti į didžiųjų miestų ligoninių skubios pagalbos skyrius, nes jie bus tinkamai ištirti ir atvykus į mažesnes regiono ligonines. Tokiu būdu sprendimą, ar pervežti pacientą į Kauno klinikas, galėsime priimti greičiau. Jeigu visgi pacientus bus nuspręsta pervežti į Kauno klinikas, jie bus atvežami tiesiai į specializuotus skyrius pagal būklę, taip išvengiant ilgo laukimo skubios pagalbos skyriuje“, – pastebi prof. K. Stašaitis.
Kauno klinikų Telemedicinos centre nuolat budintys Skubiosios medicinos gydytojai, pasitelkus modernias technologijas, konsultuos pacientus, esančius Kėdainių, Jonavos ir Prienų ligoninių skubios pagalbos skyriuose.
Telemedicinos centro gydytojai pacientus, esančius regioninėje ligoninėje, gali stebėti specialiame monitoriuje. „Nuotoliniu būdu konsultuojami tie pacientai, kuriuos regiono ligoninių skubios pagalbos skyriaus gydytojai nori pervežti į Kauno klinikas. Taip pat pacientai, kurių būklė neaiški ar kolegos regioninėje ligoninėje nori pasitarti dėl tyrimų ar tolesnės gydymo taktikos“, – sako prof. K. Stašaitis. Moderni mobili įranga turi galimybę prijungti diagnostinius prietaisus. Pavyzdžiui, stetoskopą ar ultragarso aparatą.
Prof. K. Stašaitis priduria, kad naujai įkurtame Telemedicinos centre didžiausią dalį nuotolinių konsultacijų Skubiosios medicinos gydytojai atlieka savarankiškai. „Tačiau susidūrus su neaiškumais, jie iš karto gali paprašyti pagalbos kitų specializacijų gydytojų, konsultuojančių mūsų skubios pagalbos skyriuje“, – aiškina profesorius.
Kėdainių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė sako, kad telekonsultacijų paslaugos suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis su trečio lygio ligoninės gydytojais, priimant sprendimus dėl gydymo, spręsti kritinius atvejus. „Toks bendradarbiavimas užtikrina greitesnį ligos diagnozavimą ir gydymo taktikos parinkimą“, – sako R. Hofmanienė.
Gruodžio mėnesį pirmasis Telemedicinos centras darbą pradėjo Kauno klinikose. Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje įsikūrę centrai veiklą pradės jau netrukus. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projekto vertė 3.1 mln. Eur. Visas projekte numatytas veiklas ketinama užbaigti iki 2023 metų rudens.
