Kada visoje Lietuvoje veiks išmanieji skaitikliai?

Lietuvoje kelią sparčiai skinasi pažangios daiktų interneto technologijos. Jos nuotoliniu būdu sujungia daugybę įvairių daiktų ne tik namuose, bet ir mieste. Pavyzdžiui, išmaniesiems vandens ir elektros skaitikliams pritaikyta technologija leis gyventojams pamiršti skaitiklių nurašymą, padės efektyviai taupyti vandenį ir elektrą. Kada šios technologijos veiks visoje Lietuvoje?

„Vilniaus vandenys“ / Išmanus vandentiekis

Pamiršime skaitiklių nurašymą

Pirmasis išmanusis vandentiekis Baltijos šalyse pradėtas diegti dar pernai Vilniuje. Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ jau įdiegė beveik 8 tūkst. nuotolinio nuskaitymo skaitiklių, rašoma pranešime spaudai.

Išmani technologija leis vandens apskaitą vykdyti nuotoliniu būdu: iki šiol darbuotojai fiziškai leisdavosi į šulinius, lankydavo pastatų rūsius ir rankiniu būdu surinkdavo duomenis. Technologija taip pat leis greičiau fiksuoti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų, lokalizuoti avarijas tinkluose ir taip taupyti vandens išteklius.

Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais „Navitus LT“ ir „Bitė Lietuva“. Būtent šiam projektui „Bitė Lietuva“ paleido pirmąją Baltijos šalyse ir Lenkijoje siaurajuosčio daiktų interneto technologiją. „Bitė“ yra pirmasis mobiliojo ryšio operatorius visame regione, kurio tinkle veikia realus komercinis NB-IoT sprendimas. Taip pat „Bitė“ paleido ir pažangią daiktų interneto technologiją LTE CAT-M, pirmoji Lietuvoje pasiūlė virtualios eSIM paslaugą.

„Siaurajuostis daiktų internetas gali pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, leidžia greičiau fiksuoti gedimus, taupyti pinigus bei padidinti darbo efektyvumą. Tokių išmanių sprendimų diegimas svarbus ir valstybei, nes sudaro galimybę Lietuvos proveržiui visoje Europoje“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

„Sėkmingas pavyzdys sujudino Lietuvos vandens, šilumos ir karšto vandens tiekimo bendroves. Sulaukėme daug skambučių ir kvietimų pristatyti savo sprendimą, keliose bendrovėse Kaune, Šiauliuose ir mažesniuose miesteliuose įdiegėme pilotinius projektus. Mūsų bendrovės inžinieriai greitai adaptavo aparatinės įrangos patobulinimus, kurie išplėtė sistemos funkcionalumą ne tik vandens apskaitai, temperatūrų matavimui ar šilumos skaitiklių nuskaitymui“, – pasakoja „Navitus LT“ direktorius Mindaugas Lapkus.

Patogiau taupyti elektrą

Daiktų interneto sprendimas pritaikytas ir bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegiamuose išmaniuosiuose elektros skaitikliuose. Šie bus pradėti diegti didžiausiame regione išmaniųjų skaitiklių projekte regione jau kitąmet.

Išmanieji skaitikliai informaciją apie energijos vartojimą perduos saugiu ryšiu, tad gyventojai galės pamiršti apie skaitiklių rodmenų nurašymą, matyti tikslų savo vartojimą, gauti naujas paslaugas iš rinkos dalyvių bei efektyviau vartoti energiją.

„Siekiant geriausio technologinio ryšio sprendimo išmaniesiems skaitikliams, kartu su šio projekto startu praktiškai visoje šalies teritorijoje užtikrinsime net dvi pažangias daiktų interneto technologijas – NB-IoT ir LTE CAT-M. Jos užtikrina puikią duomenų skvarbą net ir ten, kur kitoms technologijoms būtų sudėtinga, o tai būtina diegiant išmaniuosius skaitiklius“, – paaiškina G. Butėnas.

„Daug metų buvo manoma, kad nuotolinis duomenų nuskaitymas atsiperka tik elektros energijos tiekimo tinklams. Dabar matome, kad praktiškai visoms komunalinių paslaugų sritims išmanūs sprendimai privalo būti diegiami, jei ne tik kalbame, bet ir siekiame būti tvaresni ir sukurti žiedinės ekonomikos modelį Lietuvoje“, – tvirtina M.Lapkus.

Technologijos pranašumas – patikimumas

Pasak „Bitės“ technologijų vadovo, „daiktų internetas leidžia prie interneto prijungti daiktus, kad jie galėtų sąveikauti, perduoti informaciją. Visgi, pavyzdžiui, išmanieji skaitikliai gali būti giliuose šuliniuose, po vandeniu, kur juos pasiekti internetui bus itin sudėtinga. Būtent todėl skaitiklių sprendimui diegėme daiktų interneto technologijas NB-IoT ir LTE CAT-M, kurios užtikrina ryšį net ir labai sudėtingomis sąlygomis: po vandeniu arba giliai po žeme, kur nėra elektros. Įprastos ryšio technologijos tokių galimybių suteikti negali“.

Egzistuoja ir alternatyvus daiktų internetui sprendimas – „LoRa“. Pagrindinis šios technologijos skirtumas tarp anksčiau minėtų dviejų technologijų – „LoRa“ naudoja nekomercinius, nesertifikuotus dažnius į kuriuos paslaugos teikėjas neturi jokių išskirtinių teisių. Todėl geriausią paslaugos kokybę užtikrina esant apytuštiems dažniams ir tinklams, o realiomis naudojimo sąlygomis dažnai būna nepatikima.

„NB-IoT“ technologijoje naudojami komerciniai kontroliuojami ir valdomi dažniai, kuriuos visi operatoriai naudoja išskirtinėmis teisėmis, tad ir dirbti juose gali tik jie. Tai nesukelia dažnių apkrovos, užtikrinamas naudojimo saugumas bei garantuojama paslaugos kokybė. „Laisvai“ nelicencijuotuose dažniuose veikianti „LoRa“ to, deja, pasiūlyti negali ir tai bene didžiausias iš pažiūros šios pigesnės technologijos trūkumas“, – paaiškina G. Butėnas.